Seimas po svarstymo pritarė Karo padėties įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma karo padėties metu Lietuvos kariuomenės vadą įpareigoti užtikrinti Seimo rūmų, Vyriausybės pastatų, prezidento rezidencijos ir jų teritorijų apsaugą bei ginkluotą gynybą.
Jeigu parlamentarai, Vyriausybė ar šalies vadovas dėl susidariusios padėties negalėtų dirbti, rinktis ar rengti posėdžių savo institucijų pastatuose, kariuomenės vadui taip pat būtų pavesta apsaugoti ir ginkluotai ginti jiems laikinai darbui skirtas vietas.
Tokiam Seimo pirmininko Juozo Oleko pasiūlytam reguliavimui antradienį vieningai pritarė 116 parlamentarų. Įstatymo projekto priėmimas numatomas spalio 15 d.
Šiuo metu teisės aktuose nėra tiesiogiai nustatyta, kad įvedus karo padėtį ginkluotųjų pajėgų vadas privalo pasirūpinti valdžios institucijų apsauga.
Seimas svarstymo stadijoje taip pat pritarė J. Oleko inicijuotoms Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisoms. Jomis į gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašą siūloma įtraukti valstybės gynybą ir trijų pagrindinių valdžios institucijų – prezidento, Seimo bei Vyriausybės – veiklą.
Priėmus siūlomą pakeitimą, įstatyme būtų numatyta, kad gyvybiškai svarbias funkcijas vykdančios institucijos valstybines mobilizacines užduotis įgyvendintų iš asignavimų, nustatytų atitinkamų metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatyme.
Dabar gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos nustatomos ir išsamiau apibrėžiamos poįstatyminiu lygmeniu – Vyriausybės nutarimu.
Siūloma, kad naujosios nuostatos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 d.
