Kasmetinis pensijų ir kitų išmokų indeksavimas iki šiol buvo laikomas nusistovėjusia tvarka. Tačiau Finansų ministerijos taupymo plane atsiradęs siūlymas ją peržiūrėti sukėlė diskusijų. Nors vos po kelių dienų klausimas buvo išbrauktas iš Vyriausybės darbotvarkės, pensijų didinimo ateityje tema tapo gerokai aktualesnė.
ELTA skelbė, kad Finansų ministerijos parengtame Vyriausybės pasitarimo protokolo projekte Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo siūloma iki 2027 m. kovo parengti teisės aktų pakeitimus.
Lapkričio 11 d. šis klausimas iš Vyriausybės darbotvarkės pašalintas. Premjeras taip pat pareiškė, kad pensijų indeksavimo peržiūra nebeplanuojama.
Neaišku, kaip tiksliai būtų keitęsis indeksavimas
Projekte buvo siūloma nustatyti indeksavimo periodiškumą, tačiau nebuvo įvardyta, kas kiek metų išmokos būtų didinamos ir kokia konkreti formulė būtų taikoma. Dėl to galimo pakeitimo poveikio kol kas neįmanoma tiksliai apskaičiuoti.
Tuo metu SADM, pristatydama 2027 m. biudžeto projektą, prognozavo, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet sieks apie 825 eurus, o pensija žmonėms, turintiems būtinąjį stažą, sudarys apie 895 eurus. Ministerijos skaičiavimu, tai reikštų atitinkamai 10,4 ir 10,9 proc. augimą. Šie skaičiai yra 2027 m. biudžeto projekto prognozės, o ne Finansų ministerijos siūlymo pasekmės.
Premjeras pabrėžė, kad neatsisako biudžeto projekte numatyto pensijų didinimo daugiau nei 10 proc. ir nekalba apie išmokų mažinimą ar karpymą.
„Duoti centą, atimti eurą“: kritika taupymo planui
SADM Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė savo komentarą pavadino „Duoti centą, atimti eurą. Mažų dovanų ir didelių praradimų politika“. Ji suabejojo, ar siūlymą atsisakyti kasmetinio indeksavimo pagrindžia valstybės finansinė situacija, ir atkreipė dėmesį į kitų metų biudžeto rodiklius.
U. Užgalė klausė, kokie ekonominiai argumentai pateisintų kasmetinio indeksavimo atsisakymą ir ką praktiškai reikštų rodiklių indeksavimo susiejimas su kiekvienų metų valstybės finansinėmis galimybėmis, kartu laikantis fiskalinės drausmės taisyklių.
Jos teigimu, automatinis indeksavimas nėra privilegija – tai priemonė, padedanti apsaugoti gyventojų pajamas nuo nuvertėjimo.
NSMOT: sistema nepašalina skurdo, tačiau padeda išvengti pajamų nuvertėjimo
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo teigimu, valstybės biudžetas atspindi politinius prioritetus, todėl nepakanka sakyti, kad išmokų indeksavimas priklausys nuo kasmetinių finansinių galimybių. Organizacija pažymi, jog kiekvienais metais atsiranda naujų prioritetų, tačiau mažiausias pajamas gaunančių žmonių poreikiai išlieka.
NSMOT vadovė A. Adomavičienė aiškino, kad automatinis indeksavimas ypač svarbus tiems žmonėms, kurie neturi galimybės patys padidinti savo pajamų.
Remdamasis Valstybės duomenų agentūros informacija, NSMOT nurodė, kad 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 22,6 proc., o žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 653 tūkst. žmonių.
Organizacija taip pat atkreipė dėmesį, kad šalpos negalios ir senatvės pensijos nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2026 m. sudaro 468 eurus.
A. Adomavičienės vertinimu, žmonėms, gaunantiems mažesnę už šią sumą šalpos pensiją, tampa sunku užsitikrinti net minimalius poreikius – įsigyti kokybiško maisto, vaistų ir susimokėti už būstą.
Siūloma ieškoti kitų būdų mažinti deficitą
Seimo narys T. Tomilinas teigė, kad diskusijos apie pensijų indeksavimo stabdymą nėra, o kitąmet pensija su būtinuoju stažu turėtų siekti 895 eurus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad didelė dalis pensininkų šios vidutinės sumos negauna.
Jo teigimu, maždaug 400 tūkst. iš 650 tūkst. pensininkų gyvena iš 450–550 eurų per mėnesį. Todėl, T. Tomilino vertinimu, reikėtų kalbėti ne apie indeksavimo lėtinimą, o apie spartesnį pensijų ir jų bazinės dalies didinimą. Jis taip pat pažymėjo, kad deficitą galima mažinti ne tik ribojant išmokų augimą.
Ekonomistas kelia klausimų dėl Finansų ministerijos atlyginimų
Ekonomistas Romas Lazutka viešai atkreipė dėmesį į Finansų ministerijos darbuotojų darbo užmokesčio pokyčius. Lygindamas ministerijų atlyginimų vidurkius, jis klausė, kodėl nebuvo išsamiau paaiškinta, už ką mokėtos išskirtinės sumos.
R. Lazutka teigė, kad ministerijos, dažnai skelbiančios informaciją apie ministro veiklą, galėtų viešai pristatyti ir duomenis apie ypatingus darbuotojams išmokėtus atlygius bei jų priežastis.
Portalas tv3.lt, remdamasis „Sodros“ duomenimis, skelbė, kad Finansų ministerijos darbuotojų vidutinis rugsėjo atlyginimas prieš mokesčius viršijo 7,1 tūkst. eurų. Sausio–rugpjūčio mėnesiais šis vidurkis svyravo nuo 3,3 iki 3,9 tūkst. eurų.
Finansų ministerija tokį pokytį aiškino priemokomis už pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES ir valstybės tarnautojų neeiliniu vertinimu. Kadangi kalbama apie vidurkį, tiksliau teigti, kad rugsėjį padidėjo ministerijos darbuotojų atlyginimų vidurkis, o ne kad visi darbuotojai gavo dvigubai didesnes algas.
Pensijų klausimas išbrauktas, tačiau biudžeto deficito problema išlieka
Finansų ministerija siūlymą peržiūrėti indeksavimą grindė siekiu kontroliuoti išlaidų augimą. 2027 m. biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP siekianti valstybės skola.
Lietuvos bankas įspėja, kad ilgą laiką išliekantis didesnis nei 3 proc. BVP deficitas kartu su augančia skola gali susilpninti valstybės finansinį atsparumą, padidinti skolinimosi kainą ir sukelti perviršinio deficito procedūros riziką. Tai yra Lietuvos banko vertinimas, o ne patvirtinimas, kad tokia procedūra jau pradėta.
ELTA taip pat skelbė, kad Finansų ministerijos projekte buvo svarstoma peržiūrėti kitų sričių išlaidas: ministerijoms pavaldžių įstaigų funkcijas, turtą ir pareigybes, švietimo darbuotojų atlyginimų didinimą bei valstybės apmokamų sveikatos draudimo įmokų tvarką.
Koalicijoje aptartos ir galimos papildomos pajamos. Tarp svarstytų priemonių buvo azartinių lošimų ir loterijų mokesčiai, saldintų gėrimų mokesčio pakeitimai, akcizai bei naftos perdirbimo įmonių viršpelnių apmokestinimas.

