Praėjusių metų pavasarinės šalnos sunaikino obelų žiedus ir paliko dalį sodininkų be derliaus. Vėliau smarkiai atšalusi žiema bei sniegas padarė dar daugiau žalos – iššalo keli šimtai hektarų obelų sodų. Nors šiemet ūkininkai derliumi iš esmės nesiskundžia, jie nerimauja dėl žiemos ir svarsto, ar nusilpusios obelys atlaikys šalčius.
Vienuose versliniuose soduose praėjusi žiema padarė nedidelę žalą, o kituose gali tekti išrauti dešimtis tūkstančių medžių. Ūkininkai taip pat vertina augalų, ilgai buvusių perteklinės drėgmės sąlygomis, būklę – tokie medžiai turi didesnę riziką neišgyventi.
Šalčiai sunaikino dalį sodų
Žemės ūkio rūmų tarybos narys ir Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Svitojus teigė, kad praėjusi žiema sunaikino maždaug penktadalį verslinių sodų ploto.
Jo vertinimu, iš deklaruojamo obelų sodų ploto reikėtų išbraukti apie 20 proc., arba kelis šimtus hektarų. Kai kurie ūkiai galėjo netekti nuo 20–30 iki 50 proc. sodų, kiti patyrė mažesnių nuostolių.
A. Svitojus pabrėžė, kad dabartiniai praradimai dar nėra galutiniai. Po žiemos nusilpusius medžius pavasarį ir vasarą galėjo pažeisti ligos, nes netekę atsparumo ir imuniteto jie gali nunykti. Tai esą būtų antrinis šalčių padarinys.
Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „Žiežmarių sodai“ vadovas Kipras Sirtautas sakė, kad jo ūkiui žiema buvo gerokai mažiau nuostolinga – iššalo apie 5 iš 154 hektarų.
Žemiausia temperatūra čia siekė minus 34,4 laipsnio. K. Sirtauto teigimu, sodams padėjo tai, kad sniego buvo nedaug, žemė įšalo, o medžiai buvo geriau pasiruošę žiemai. Ten, kur sniego buvo daugiau, dirva apačioje galėjo neįšalti. Be to, praėjusiais metais dėl pavasarinių šalnų derliaus nebuvo, todėl medžiai buvo stipresni.
Vis dėlto ir šiame ūkyje yra žiemos pažeistų obelų. Nors šiemet jos prasprogo, neaišku, kaip atrodys kitąmet. K. Sirtautas neatmetė, kad dar gali iššalti iki 10 hektarų medžių.
Šiemet „Žiežmarių soduose“ tikimasi geresnio nei vidutinio derliaus. Įprastai priskinama apie 2 tūkst. tonų obuolių, o šiemet prognozuojama maždaug 2,5 tūkst. tonų.
Nuo 1954 metų veikiančio Naradavos medelyno vadovas Džiugas Palionis pranešė, kad šiemet sodų plotas sumažėjo nuo 273 iki 180 hektarų. Jis pripažino, kad dėl praėjusios žiemos padarinių kitos gamtos išdaigos, tokios kaip smarkios liūtys ar vėtros, jau atrodo mažiau reikšmingos.
Per itin šaltą žiemą „Naradavoje“ iššalo 77 tūkst. iš 200 tūkst. obelų. Itin dideli buvo „Auksio“ veislės nuostoliai – prarasta 80–90 proc. šių medžių.
Vasaros liūtys sodams nepakenkė, nes kritulių kiekis buvo vidutinis. Vėtros kiek apgadino medžius, išvartė jų ir nukratė dalį obuolių. Ar visus nukentėjusius medžius pavyks išsaugoti, kol kas neaišku. Pirmiausia ketinama išrauti medžius maždaug 90 hektarų plote, o vėliau spręsti, ką daryti toliau.
D. Palionis mano, kad dalis obelų dar gali neištverti ateinančios žiemos, nes jas susilpnino gamtos stichijos. Dėl iššalusių sodų bendrovė gali patirti apie 4 mln. eurų nuostolių, nors jos pajamos siekė maždaug 3 mln. eurų. Vadovo teigimu, pajamose didelė duobė gali išlikti apie šešerius metus.
Grėsmė – ir ilgai vandenyje buvusiems medžiams
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sakė, kad derlių nuimantys sodininkai atidžiai stebi medžius, ilgą laiką buvusius drėgnoje dirvoje.
Ilgai apsemtos šaknys negauna deguonies ir pradeda keisti spalvą. Dėl to augalai gali nespėti tinkamai pasiruošti žiemai. Nualinti ir pažeisti daugiamečiai augalai gali būti jautresni šalčiui ir nebesulaukti pavasario.
Pasvalio rajone esančių Aukštikalnių sodų vienas savininkų Arvydas Paškevičius sakė, kad deguonies trūkumą labiausiai jaučia žemesnėse vietose augantys medžiai. Vis dėlto jo ūkyje daug prigėrusių obelų nėra.
„Ažuožerių sodų“ vadovas Regimantas Butvydas teigė, kad jų vaismedžių sodų dirva nebuvo itin šlapia. Šiam ūkiui teko susidurti su kitomis problemomis – vėjai išlaužė šakas ir nukratė obuolius. Dabar vertinama, kaip žiemai pasiruoš audrų nualinti, išrauti ar apgadintomis šakomis likę medžiai.
R. Butvydas šių metų derliaus nuostolių neskaičiuoja, nes pernai dėl šalnų derliaus apskritai nebuvo. Šiemet obuolių yra, tačiau jų kokybė, pasak jo, prasta.
Aukštikalnių soduose per šaltą žiemą iš 182 hektarų ploto prarasta 90 hektarų. Iš 277 tūkst. medžių iššalo 82 tūkst. A. Paškevičius pabrėžė, kad šie skaičiai dar gali didėti, nes dalis pažeistų obelų gali neišgyventi iki pavasario.
Jeigu žiema bus švelni, dalis nusilpusių medžių dar gali išlikti, tačiau šaltesniu oru jie gali žūti, nes yra visiškai išsekę.
Kol kas A. Paškevičius apie tolesnę veiklą sprendimų nepriima. Pirmiausia ūkyje ketinama baigti skinti obuolius, sudėti juos į saugyklą ir įvertinti, už kokią kainą juos pavyks parduoti. Jei nepavyks surinkti pakankamai lėšų apyvartai, gali tekti svarstyti veiklos stabdymą.
Iki šiol Aukštikalnių soduose priskinta apie 1 tūkst. tonų obuolių, dar tikimasi surinkti 500–700 tonų. 2024 metais ūkio derlius siekė 6 tūkst. tonų, o pernai – vos 200 tonų.
A. Paškevičius abejoja, ar vietoje iššalusių sodų bus galima įveisti tokį pat plotą. Jo teigimu, Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje trūksta sodinukų, o Estija medelynų esą seniai nebeturi. Iš Lenkijos užsakyti medeliai galėtų būti pristatyti tik 2028 metų rudenį, o sodinti juos būtų galima 2029 metais. Tačiau ne visi lenkiški sodinukai tinka Lietuvos sąlygoms, nes ūkiui reikalingi specifiniai poskiepiai, kurių tenka ieškoti Vokietijoje.
Daugiausia vaismedžių dėl praėjusios žiemos šalčių iššalo Šiaurės Lietuvoje – Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Radviliškio ir Anykščių rajonuose.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet obelų sodų plotas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 47,43 hektaro ir siekia 4,561 tūkst. hektaro. Obuolius augino 39 ūkiai ir 2,655 tūkst. ūkininkų.
