Senjorų skurdo rodiklis Lietuvoje gerokai viršija ES vidurkį
Vertinant senjorų padėtį svarbu atskirti skirtingus rodiklius. Pagal paskutinius faktinius duomenis, 65 metų ir vyresnių žmonių skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekė 39,2 proc. Europos Sąjungoje šis vidurkis buvo 16,3 proc.
Nors šis rodiklis yra geresnis už kai kuriuos kitus vertinimus, jis vis tiek išlieka gerokai didesnis nei ES vidurkis.
Senatvės pensijos nepasiekia skurdo rizikos ribos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai teigia, kad viena pagrindinių senjorų skurdo priežasčių – jų pajamos, palyginti su bendru šalies gyventojų pajamų lygiu.
Tai pabrėžia ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) vadovė Aistė Adomavičienė. Jos teigimu, didėjant gyventojų pajamoms, 2025 m. skurdo rizikos riba siekė 699 eurus vienam asmeniui ir 1468 eurus šeimai. Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojami 2024 m. gyventojų pajamų duomenys.
Palyginimui, 2024 m. minimali mėnesio alga buvo 709 eurai, vidutinė nedarbo išmoka – 571 euras, o vidutinė senatvės pensija – 609 eurai. Taigi vidutinė pensija nesiekė skurdo rizikos ribos, o net ir dirbant gaunamos minimalios pajamos buvo tik šiek tiek didesnės.
A. Adomavičienė taip pat nurodė, kad mažiausios šalpos negalios ir senatvės pensijos nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio (MVPD), kuris šiuo metu yra 468 eurai.
Pasak jos, prie mažesnių pensijų prisideda ir moterų pajamų skirtumai. Moterys dažniau dirba mažiau apmokamą darbą, todėl sukaupia mažesnes pensijas. Be to, jų karjerą neretai nutraukia vaikų auginimas ar artimųjų slauga.
Šios aplinkybės lemia, kad net visą gyvenimą dirbę žmonės išėję į pensiją ne visada gali sudurti galą su galu ir gyventi oriai. A. Adomavičienė taip pat atkreipė dėmesį į sunkiai prieinamas pagalbos priemones ir paslaugas.
Vien pensijų indeksavimo nepakaks
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 745 eurus. Po numatomo kitų metų indeksavimo ji galėtų padidėti beveik 68 eurais ir pasiekti 815 eurų.
„Sodra“ prognozuoja kiek mažesnę sumą – jos vertinimu, vidutinė pensija kitąmet turėtų siekti apie 809 eurus. Vis dėlto konkrečiam žmogui pensijos didėjimas priklausys nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
SADM atstovai pabrėžia, kad pensijų didinimas negali būti vienintelė priemonė. Kartu reikėtų stiprinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų apsaugą, nes skirtingos žmonių grupės į skurdą patenka dėl nevienodų priežasčių.
Ministerijos specialistų teigimu, senjorams būtinas adekvatus pensijų lygis, žmonėms su negalia – pakankamos pajamos ir galimybės dalyvauti darbo rinkoje, bedarbiams – ne tik pajamų palaikymas, bet ir reali galimybė grįžti į užimtumą, o šeimoms su vaikais – išmokų ir paslaugų derinys.
A. Adomavičienė mano, kad mažiausios išmokos turėtų būti ne mažesnės nei MVPD. Tai savaime neišspręstų skurdo rizikos problemos, nes MVPD vis dar gerokai atsilieka nuo skurdo rizikos ribos, tačiau suteiktų daugiau galimybių žmonėms laiku susimokėti už būstą ir nesirinkti tarp maisto bei vaistų.
NSMOT vadovė pabrėžė, kad pensijos auga lėčiau nei dirbančiųjų pajamos ir ne visada spėja paskui infliaciją. Be to, proporcingas indeksavimas savaime neišsprendžia mažiausių pensijų problemos, nes visiems pensijos didinamos pagal tą pačią schemą.
Jos vertinimu, būtina skirti daugiau biudžeto lėšų, subalansuoti „Sodros“ įmokų ir išmokų sistemą bei užtikrinti, kad pensijos ir išmokos nebūtų mažesnės nei MVPD.
SADM taip pat akcentuoja paramos taiklumą ir paprastesnę sistemą. Reikėtų vertinti ne tik atskiras išmokas, bet ir visą žmogui prieinamų išmokų bei paslaugų visumą: ar žmonės žino, kas jiems priklauso, ar paramą paprasta administruoti, ar skirtingos priemonės nesidubliuoja ir ar pagalba pasiekia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.
Sprendimuose turėtų dalyvauti ir patys žmonės
A. Adomavičienė teigia, kad pažeidžiamiausioms grupėms šiuo metu daugiausia problemų kelia pajamos, paslaugos ir būstas.
Jos nuomone, išmokos ir pensijos pirmiausia turėtų būti adekvačios ir bent siekti MVPD. Nors parama dažnai skiriama itin sudėtingose situacijose atsidūrusiems žmonėms, kai kur reikėtų sumažinti reikalavimus, kad pagalbą galėtų gauti daugiau asmenų dar prieš jiems patenkant į skurdą.
NSMOT vadovė taip pat ragina į sprendimų priėmimą įtraukti žmones, kuriems tie sprendimai daro tiesioginį poveikį. Ji siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą ir didinti jos progresyvumą, daugiau lėšų skirti paslaugoms bei nespręsti žmonių gyvenimą liečiančių klausimų be jų dalyvavimo.
Skurdo rodikliai gali mažėti, tačiau tai dar ne pabaiga
SADM nurodo, kad jau įgyvendinamos įvairioms gyventojų grupėms skirtos priemonės. Neseniai buvo padidintos šalpos pensijos ir išplėstas jų gavėjų ratas.
Ministerijos atstovai pabrėžia, kad naujausi duomenys yra išankstiniai įverčiai, o ne galutinė statistika. Vis dėlto artimiausiais metais siekiama, kad juose matoma skurdo mažėjimo kryptis taptų ilgalaike tendencija.
Valstybės duomenų agentūros (VDA) išankstiniai įverčiai rodo, kad bendras santykinio skurdo rizikos lygis gali sumažėti nuo 22,6 iki 20 proc. Vaikų rodiklis galėtų mažėti nuo 16,9 iki 13,4 proc., o senjorų – nuo 39,2 iki 34,6 proc.
Tačiau SADM pabrėžia, kad vien bendro šalies rodiklio kritimo nepakanka. Svarbu mažinti skurdą tarp senjorų, žmonių su negalia, bedarbių, vienišų asmenų ir kitų pažeidžiamų grupių, taip pat mažinti skirtumus tarp skirtingų šalies teritorijų.
