Šiaurės šalių gyventojams dažnai trūksta vitamino D, todėl profilaktiškai jo vartoti patariama net vasarą. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad neatsargiai didinamos papildų dozės gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Ypač pažeidžiami šiuo požiūriu yra vaikai.
Jungtinėje Karalystėje 89 metų vyras mirė perdozavęs vitamino D. Ant jo vartoto papildo nebuvo įspėjimo apie galimą mirtiną poveikį, jei preparato būtų vartojama per daug.
Vitaminas D, kaip ir A, E bei K vitaminai, tirpsta riebaluose, todėl organizmas jį kaupia. Perteklius gali būti žalingas. Jo gaunama su maistu, ultravioletiniams saulės spinduliams veikiant odą ir vartojant papildus, tačiau daugiausia rizikos kyla būtent dėl netinkamo papildų dozavimo.
Vaikai papildų perdozuoja dažniau
Šeimos gydytoja Elena Šukė teigė, kad vitamino D, kaip ir bet kurios kitos medžiagos ar vaisto, galima suvartoti per daug. Nors kliniškai tokie atvejai nėra dažni, jie pasitaiko, o dažniausiai – vaikams, ypač mažiems.
Suaugusieji dažniau pasitikrina vitamino D kiekį kraujyje, o vaikams tyrimai, ypač imant kraują iš venos, atliekami rečiau. Todėl tėvai kartais papildus duoda nepatikrinę vitamino koncentracijos ir net padidina dozę, jei vaikas atrodo išblyškęs ar prakaituoja.
Gydytojos teigimu, viena dažniausių klaidų – nesuprasti dozavimo. Tėvai gali manyti, kad kūdikiui vieno lašelio nepakanka, ir vietoj jo duoti šaukštelį. Kita problema kyla tada, kai vitaminas ilgą laiką vartojamas neatlikus tyrimo arba skiriama didesnė dozė vien todėl, kad žinoma apie galimą jo trūkumą.
Suaugusieji taip pat gali suklysti, vietoj 2000 TV išgerdami 20 tūkst. TV ar kitą kelis kartus didesnę dozę. Pasak E. Šukės, dažniausiai tai nutinka ne tyčia, o susipainiojus.
Natūraliai gaunamo vitamino D perdozuoti neįmanoma. Polivitaminuose, skirtuose kaulams ar imunitetui, jo kiekiai paprastai būna nedideli, todėl didžiausia rizika kyla vartojant gryną vitaminą D.
Riba, nuo kurios prasideda pavojus
Toksiniu laikomas vitamino D kiekis, kai kraujyje nustatoma daugiau nei 250 nmol/l. Šviesiaodžiams Lietuvos gyventojams įprasta norma yra maždaug 100 nmol/l. Viršijus 250 nmol/l, gali pasireikšti toksinis poveikis, pirmiausia paveikiantis inkstus.
Inkstuose gali pradėti kauptis kalcis – vystytis kalcinozė. Dėl to gali susidaryti inkstų akmenys ir būti pažeisti patys inkstai. Laiku nenustačius ir negydant stipraus apsinuodijimo, pažeidimai gali tapti negrįžtami. Vis dėlto dažniausiai būklė nustatoma laiku, o vaikų nefrologai ją suvaldo.
Suaugusiesiems ryškus apsinuodijimas pasitaiko retai, tačiau galimi ir lengvesni perdozavimo atvejai, kai vitamino D koncentracija siekia apie 200 nmol/l ir neviršija 250 nmol/l.
Ar gali kalkėti ir kraujagyslės?
Girdima svarstymų, kad perteklinis vitamino D vartojimas gali pažeisti ne tik inkstus, bet ir skatinti kraujagyslių kalkėjimą. Gydytojai šią galimybę vertina atsargiai.
E. Šukė paaiškino, kad pirmiausia nukenčia inkstai. Teoriškai, ilgą laiką vartojant pernelyg dideles dozes ir nieko nedarant, galėtų būti pažeistos ir kitos kraujagyslės, tačiau tai būtų kazuistinis atvejis. Įprastai vartojant vitaminą pagal tyrimų rezultatus ar gydytojo paskyrimą, jį perdozuoti labai sunku.
Kraujagyslių chirurgė Ingrida Ašakienė taip pat sakė praktikoje nematanti, kad kraujagyslių sutrikimų būtų daugiau dėl vitamino D pertekliaus. Ji neįžvelgė aiškaus ryšio tarp šio vitamino ir aterosklerozinių plokštelių atsiradimo.
Vis dėlto gydytoja ragino periodiškai atlikti kraujo tyrimus. Ji pati neseniai išsitirdama nustatė 106 nmol/l koncentraciją, kuri, jos vertinimu, jau yra per didelė. Nors žmonės žiemą, plintant virusams, dažnai ima papildomai vartoti vitaminą D, pirmiausia patariama pasitikrinti jo kiekį.
Visuotinės taisyklės, kaip dažnai vartojant vitaminą D reikėtų atlikti tyrimą, nėra. E. Šukė rekomendavo tyrimo rezultatus aptarti su šeimos ar kitu gydytoju. Jis galėtų nuspręsti, ar tyrimą po pusmečio reikėtų pakartoti, ar pakaktų jį atlikti kartą per metus.
Vaistinėse apie vitaminą D klausiama itin dažnai
Vaistinių atstovai teigia, kad klausimai apie vitaminą D yra vieni dažniausių. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė jį įvardijo kaip vieną populiariausių ir labiausiai tyrinėjamų vitaminų.
Vaistinių tinklo rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė sakė, kad visuomenė vis labiau domisi vitamino D svarba. Pardavimai kasmet auga, o gyventojai dažniau klausia, kada ir kaip vartoti vitaminus, kaip jų neperdozuoti bei kaip derinti skirtingus papildus ir vaistus.
Didesnis susidomėjimas vitamino D preparatais paprastai pastebimas rudenį ir žiemos pradžioje. Tačiau norėdami greito rezultato žmonės kartais viršija ant pakuotės nurodytas dozes.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pabrėžė, kad prieš pradedant vartoti vitaminą D verta atlikti kraujo tyrimą ir papildus rinktis pagal gydytojo rekomendacijas. BENU vaistinės vedėja Inga Norkienė pridūrė, kad perkant kelis maisto papildus žmonės konsultuojami dėl tinkamo jų derinimo.
Į šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį
Apie galimą vitamino D perdozavimą gali rodyti sumažėjęs apetitas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas bei padidėjęs kraujospūdis.
Šie požymiai gali atsirasti dėl hiperkalcemijos – per didelio kalcio kiekio organizme, kurį sukelia vitamino D perteklius. Taip pat gali sutrikti kepenų ir virškinamojo trakto veikla. Kadangi tokie simptomai būdingi ir kitoms būklėms, būtina atlikti kraujo tyrimus.
„Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė sakė, kad konsultuodami pacientus specialistai aiškinasi, ar jie žino pagrindinius vitamino D vartojimo principus, ar yra atlikę kraujo tyrimus, ar nejaučia neįprastų simptomų, kokius produktus vartoja ir ar geria kitų papildų. Pagal šią informaciją parenkamas tinkamas preparato stiprumas.
Vitamino D trūkumas taip pat pavojingas
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė R. Truncė priminė, kad žalą gali sukelti ne tik vitamino D perteklius, bet ir jo stoka. Dėl trūkumo sutrinka kalcio bei fosforo apykaita, todėl gali išsivystyti rachitas, osteoporozė ar osteomaliacija.
Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje siekia nuo 75 iki 125 nmol/l, arba nuo 30 iki 50 ng/ml. Mažesnis nei 20 ng/ml rodiklis reiškia ryškų trūkumą.
Perdozavimą gali išduoti apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, troškulys, dezorientacija, galvos svaigimas, nuovargis, pykinimas ir vėmimas, raumenų silpnumas bei padidėjęs kraujospūdis.
Kūdikiams iki šešių mėnesių dažniausiai rekomenduojama 400 IU vitamino D, 6–12 mėnesių kūdikiams – 400–600 IU, 1–10 metų vaikams – 600–1000 IU, o suaugusiesiems – 2000 IU per parą. Įprasta profilaktinė dozė yra 1000 IU per parą. Sergant lėtinėmis ligomis, nusilpus imunitetui ar peršalus dozė gali būti didinama iki 4000 IU.
Vitaminas D organizme aptinkamas D2 ir D3 formomis. D2 gaunamas iš augalinio maisto, pavyzdžiui, alyvuogių aliejaus, avižų ir grybų, o D3 – iš riebios žuvies, kiaušinių, sviesto bei veikiant odą ultravioletiniams spinduliams. Su maistu gaunama tik apie 10 proc. reikalingo kiekio.
Profilaktikos vasarą atsisakyti nereikėtų
Nors dažnai manoma, kad vitaminas D reikalingas tik šaltuoju metų laiku, vasarą sukauptas jo kiekis paprastai pasišalina per 3–4 savaites. Todėl rugsėjo pabaigoje ar spalio viduryje jau gali pasireikšti trūkumas.
Vitaminas D saulėje gaminasi pirmąsias 15 minučių, o didesnis ultravioletinių spindulių kiekis jo gamybos nepadidina – perteklius suyra odoje. Dėl to vasarą rekomenduojama rinktis minimalią palaikomąją 800–1000 veikimo vienetų dozę. Rudenį ir žiemą suaugusiesiems dozė gali būti didinama iki 1600–2000 UI, o esant tam tikroms būklėms ar ryškiam trūkumui – iki 4000 UI.
Šeimos gydytoja E. Šukė taip pat pabrėžė, kad saulėje vitaminas D gaminasi nedideliais kiekiais. Veido odoje, kuri dažniausiai būna atvira saulei, jis beveik nesigamina – geriausiai gamyba vyksta torso, nugaros ir krūtinės srityse. Tam reikėtų būti su maudymosi kostiumėliu, be apsaugos nuo saulės, tačiau tokia praktika nerekomenduojama dėl odos vėžio rizikos.
Per valandą tiesioginėje saulėje gali pasigaminti apie 1000 UI vitamino D. Norint vien iš saulės palaikyti profilaktinį kiekį, tektų 2–4 valandas būti be apsaugos, o tai nėra saugu ir praktiškai sunkiai įgyvendinama.
Vitamino D stoką gali rodyti nuovargis, mieguistumas, irzlumas, raumenų silpnumas, didesnis jautrumas skausmui ir kraujospūdžio pokyčiai. Jo įsisavinimą gali apsunkinti antsvoris, kepenų funkcijos sutrikimai, virškinimo problemos, tulžies trūkumas, padidėjęs rūgštingumas ir amžius.
Turint vieną ar kelis rizikos veiksnius, kraujo tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, kad būtų galima koreguoti dozę. Prieš pradedant vartoti vitaminą ar keičiant jo kiekį patariama pasitarti su šeimos gydytoju.
