Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdančiuosius kaltina chaotišku valdymu, blaškymusi ir nesugebėjimu sutarti dėl prioritetų. Jos teigimu, nors koalicija dar nėra susitarusi dėl kitų metų valstybės biudžeto, jau dabar aišku, kad už priimamus sprendimus teks mokėti būsimiems valdantiesiems.
Per Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad nacionalinėje politikoje šiandien dominuoja valdančiųjų nesutarimai ir vėluojantys sprendimai gynybos srityje. Jos vertinimu, viešai skelbiami pažadai kelia abejonių, nes vieną dieną pristatomi nauji planai, o kitą paaiškėja, kad jiems trūksta aiškaus finansavimo ir politinių susitarimų. Politikė taip pat kritikavo atsakomybės stoką dėl tolesnių pasekmių.
Pasak Liberalų sąjūdžio vadovės, koalicijai nesutariama net dėl būsimo biudžeto, tačiau jau esą aišku, kad už dabartinę „puotą“ mokės tie, kurie prie sprendimų stalo dar nesėdi. Jos teigimu, tai nėra vien viešojoje erdvėje tvyrantis politinis triukšmas – tokie nesutarimai turi realių padarinių.
V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad panašus valdymo modelis matomas ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu. Jos teigimu, vietos valdžiai sudėtinga planuoti darbus, kai ji nežino, kokių sprendimų sulauks iš valstybės, jai pavedamos naujos funkcijos, tačiau neskiriama lėšų joms vykdyti, o prioritetai keičiami greičiau, nei savivaldybės spėja pasirengti.
Politikė taip pat teigė, kad blaškymusi ir atsakomybės vengimu grindžiama politinė kultūra pirmiausia paveikia žmones, turinčius idėjų ir pasiryžusių jas įgyvendinti.
Liberalai siūlo stiprinti savivaldos savarankiškumą
Artėjantiems rinkimams besirengiantys liberalai, pasak V. Čmilytės-Nielsen, sieks stipresnės ir savarankiškesnės savivaldos. Jie siūlo didesnę surenkamų mokesčių dalį palikti vietos biudžetuose, suteikti savivaldybėms daugiau laisvės spręsti dėl mokesčių ir rinkliavų, o naujas funkcijas perduoti tik kartu skiriant jų vykdymui reikalingą finansavimą.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė pabrėžė, kad tai nėra vien techninis biudžeto lėšų paskirstymo klausimas. Anot jos, kalbama apie pasitikėjimą žmonėmis, vietos bendruomenėmis ir jų išrinktais atstovais – ar jiems leidžiama patiems spręsti, kokių pokyčių reikia konkrečioje savivaldybėje, ar sprendimai tik nuleidžiami iš centro.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad gyventojas neturėtų būti vertinamas vien kaip paslaugų gavėjas ar žmogus, prisimenamas prieš rinkimus. Jos įsitikinimu, jis turi turėti realią galimybę dalyvauti sprendžiant, kas vyksta jo artimiausioje aplinkoje.
Politikė atsakingą savivaldą sieja su kasdieniu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Ji taip pat pabrėžė, kad Liberalų sąjūdžio kandidatai į merus gerai pažįsta savo savivaldybių bendruomenes, miestus, rajonus ir seniūnijas, todėl gali geriau suprasti vietos gyventojų rūpesčius.
Pasak partijos pirmininkės, kandidatai yra Liberalų sąjūdžio ryšys su bendruomenėmis. Ji akcentavo, kad šie žmonės jau dirba vietos bendruomenėse, turi gyventojų pasitikėjimą ir gali telkti kitus.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad liberalai turi parodyti savo vertę tiek savivaldybėse, kuriose turi merus ar dalyvauja valdyme, tiek būdami opozicijoje ir keldami nepatogius klausimus. Tą patį, jos manymu, reikia daryti ir ten, kur partijos atstovų savivaldybių tarybose dar nėra.
Jos teigimu, savivaldos rinkimuose balsuojama ne tik už konkrečius kandidatus, bet ir už jų atstovaujamas politines vertybes. Todėl liberalai, anot jos, turi nuosekliai laikytis savo pozicijos ir ne tik garsiai kritikuoti chaosą, bet ir darbais parodyti, ką reiškia atsakingas veikimas.
ELTA primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2027 metų kovo 7 dieną.
