Siekdama sustiprinti Lietuvos elektros sistemos atsparumą ekstremaliomis aplinkybėmis, Energetikos ministerija siūlo sudaryti teisines sąlygas tinklo valdytojai „Litgrid“ parengti sistemą, kuri, sutrikus 330 kV perdavimo tinklo veiklai, galėtų veikti visa arba atskiromis izoliuotomis dalimis.
Ministerija parengė Elektros energetikos įstatymo pataisas. Jei joms pritars Vyriausybė, projektą turės svarstyti ir priimti Seimas.
Energetikos ministro atstovas Artūras Ketlerius teigia, kad ekstremalios krizės atveju, kai visas 330 kV tinklas arba reikšminga jo dalis būtų neprieinama, Lietuvos regionai turėtų gebėti savarankiškai atkurti ir palaikyti elektros tiekimą. Tam būtų pasitelkiamas 110 kV tinklas ir konkrečiuose regionuose esantys elektros gamybos pajėgumai.
Jo teigimu, pagrindinio perdavimo tinklo praradimas neturėtų lemti visos šalies elektros sistemos žlugimo – atskiri regionai privalėtų išlikti pajėgūs veikti savarankiškai.
A. Ketlerius taip pat nurodė, kad lapkritį „Litgrid“ visuomenei pristatys izoliuoto darbo modelį. Jis bus parengtas remiantis techninės ekspertinės analizės išvadomis, o dokumente bus nurodyta, kokių veiksmų ir priemonių reikės modeliui įgyvendinti.
Pataisų projekte numatyta, kad „Litgrid“ būtų įpareigota plėtoti ir įsigyti papildomas paslaugas, nesusijusias su dažnio reguliavimu.
Ministerijos atstovas pabrėžė, kad Lietuva turi būti pasirengusi ne tik įprastiems elektros sistemos sutrikimams, bet ir mažai tikėtiniems scenarijams, kurie galėtų sukelti itin didelių padarinių valstybei.
Vienas iš tokių scenarijų – ekstremalių aplinkybių nulemtas viso 330 kV perdavimo tinklo arba didelės jo dalies neprieinamumas. Šis tinklas yra pagrindinis Lietuvos elektros sistemos „stuburas“: jis sujungia svarbiausius šalies regionus ir leidžia didelius elektros kiekius perduoti iš vienos valstybės dalies į kitą. Net ir praradus šią infrastruktūrą, šalies elektros tiekimas neturėtų nutrūkti.
Energetikos ministerija nurodo, kad tokių sprendimų reikšmę ypač atskleidė Ukrainos patirtis. Karinių išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą sąlygomis būtina gebėti veikti autonomiškai ir užtikrinti elektros tiekimą gyventojams, kritinei infrastruktūrai, valstybės funkcijoms bei esminiams žmonių poreikiams.
Ministerijos vertinimu, „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamykla, „KN Energies“ suskystintų gamtinių dujų terminalas, tarptautinės elektros ir dujų jungtys bei su Vakarų šalimis sinchroniškai veikianti energetikos sistema gerokai sumažino trečiųjų valstybių galimybes tiesiogiai daryti įtaką Lietuvos energetikos sektoriui. Vis dėlto ši situacija taip pat parodė, kad infrastruktūros atsparumą būtina stiprinti ir toliau.
