Vyriausybė pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui sudaryti sąlygas valstybei mokėti palūkanas už gyventojų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas ir per nacionalinį plėtros banką ILTE šiuos pinigus nukreipti į ekonomiką. Vis dėlto ministrų kabinetas nepritarė projekte numatytoms fiksuotoms palūkanų normos riboms.
Tokiai Finansų ministerijos išvadai trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.
Prezidentas siūlo sukurti naują būdą valstybei skolintis iš gyventojų, tikintis paskatinti ekonomikos augimą. Projektas šiuo metu svarstomas Seime, o po pateikimo parlamentarai jam pritarė birželį.
Pagal siūlomą mechanizmą gyventojas galėtų savanoriškai įveiklinti savo indėlius. Tam būtų atidaroma specialioji einamoji sąskaita. Komerciniai bankai, kuriuose laikomi šie pinigai, lėšas skolintų ILTE, o gyventojas bet kuriuo metu galėtų atsiimti dalį arba visą sąskaitoje laikomą sumą.
Prezidentūra siūlo palūkanų dydį sieti su Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimais, tačiau nustatyti 0,1 proc. apatinę ir 3 proc. viršutinę ribą. Konkretų palūkanų dydį pagal šį variantą nustatytų Vyriausybė.
Finansų ministerijos vertinimu, tokių ribų reikėtų atsisakyti. Ministerija teigia, kad jos neleistų lanksčiai reaguoti į rinkos ir ECB pokyčius bei didintų nuostolių riziką. Be to, siūloma teisę nustatyti palūkanų normas suteikti ne Vyriausybei, o pačiai ILTE.
Ministerija taip pat siūlo projekte numatyti galimybę gyventojams dalyvauti programoje naudojantis jau turima kredito įstaigos sąskaita, jeigu ji deklaruota kaip investicinė.
Prezidentūra siūlo kredito įstaigoms suteikti valstybės garantiją už ILTE pagal šią programą paskolintas lėšas. Gyventojų pinigai ir toliau būtų draudžiami Indėlių draudimo fonde.
Tačiau Finansų ministerija mano, kad reikėtų išbraukti nuostatą, pagal kurią valstybės garantijos dėl šių paskolų nebūtų įtraukiamos į skolinimosi limitus. Ministerija aiškina, kad ILTE yra centrinės valdžios sektoriaus subjektas, todėl valstybės įsipareigojimai pagal tokias paskolas jau būtų ribojami šiems subjektams taikomu skolinimosi limitu.
Prezidentūros siūlymu vienas gyventojas valstybei galėtų paskolinti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų. ILTE šias lėšas naudotų valstybės ir savivaldybių įmonių energetikos, ekonomikos konkurencingumo, valstybės saugumo ir gynybos, būsto bei susisiekimo projektams finansuoti.
Skaičiuojama, kad gyventojų einamosiose sąskaitose laikoma daugiau nei 19 mlrd. eurų, o maždaug du trečdaliai indėlių papildomos grąžos negeneruoja.
ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas anksčiau Eltai teigė, kad įgyvendinus tokį mechanizmą pats plėtros bankas indėlių nepriimtų, o lėšas nukreiptų į mažos rizikos projektus.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Eltai sakė, kad pirmiausia būtina įvertinti ILTE kylančias rizikas ir įsitikinti, jog mechanizmui išpopuliarėjus bankas turėtų galimybių investuoti visas pritrauktas lėšas. Ministras taip pat skeptiškai vertino palūkanų normos siejimą su infliacijos rodikliais.
Lietuvos banko duomenimis, pernai bankuose buvo laikoma 78,8 mlrd. eurų indėlių. Lietuvos gyventojų indėliai sudarė 26,9 mlrd. eurų, o užsienio gyventojų ir verslo indėliai – 34,1 mlrd. eurų.
