Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Bario pilyje dalyvavo ceremonijoje, per kurią atidengtas Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei, Milano, Neapolio, Bario ir Rosano kunigaikštienei Bonai Sforcai skirtas bareljefas. Apie tai pranešė Prezidentūra.
Sveikinimo kalboje šalies vadovas priminė, kad prieš metus būtent Bario pilyje buvo pristatyta mintis šioje vietoje įamžinti Bonos Sforcos atminimą. Pasak prezidento, įgyvendintas sumanymas tapo dar vienu istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius liudijančiu ženklu.
G. Nausėda pabrėžė, kad bareljefo atsiradimas nėra tik pagarba praeičiai. Jo teigimu, tai simboliniai vartai į vienos ryškiausių Renesanso epochos moterų pažinimą ir galimybė iš naujo įvertinti jos didžiulį indėlį į Lietuvos bei visos Europos istoriją.
Prezidentas taip pat nurodė, kad kūrinys lankytojams primins Vilniaus ir Bario sąsajas, taip pat dabarties ir ateities partnerystę, paremtą bendromis Europos vertybėmis.
Bario pilies kieme pastatytą marmuro ir bronzos bareljefą, papuoštą auksuotais bei emaliu padengtais elementais, sukūrė lietuvių skulptorius Jonas Gencevičius. Kūrinys atkartoja Bonos Sforcos atvaizdą, esantį Vilniaus Valdovų rūmų Renesansiniame sodelyje.
Bario pilis nėra vienintelė miesto vieta, menanti Boną Sforcą. Lietuvos didžioji kunigaikštienė palaidota Bario Šv. Mikalojaus bazilikoje. Joje iki šiol išlikęs renesansinis jos antkapis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytį vaizduojantis herbas.
Bona Sforca laikoma viena svarbiausių istorinių asmenybių, siejančių Lietuvą ir Italiją. Ji gimė Italijoje, didelę jaunystės dalį praleido Baryje, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje reikšmingai prisidėjo prie Renesanso kultūros sklaidos, valstybės valdymo ir ūkio modernizavimo.
