Trečiadienio rytą Izraelyje tęsiamas balsų skaičiavimas, tačiau rinkėjų apklausos kol kas neparodė, kuri politinė jėga laimėjo parlamento rinkimus. Nė vienas iš pagrindinių blokų nesurinko daugumai būtino mandatų skaičiaus.
Tokie rezultatai gali reikšti kelias savaites truksiančias partijų derybas dėl valdančiosios koalicijos ir naujo ministro pirmininko. Iki tol Benjaminas Netanyahu lieka laikinuoju vyriausybės vadovu.
Antradienio vakarą, iškart užsidarius balsavimo apylinkėms, pagrindiniai Izraelio televizijos kanalai paskelbė balsavusių žmonių apklausas. Per naktį jos buvo tikslinamos, tačiau nei B. Netanyahu, nei jo pagrindinio varžovo, buvusio kariuomenės vado Gadi Eisenkoto, politinis blokas neužsitikrino 61 mandato, reikalingo daugumai Knesete.
Izraelyje rinkėjai balsuoja už partijas, kurios vėliau derasi ir jungiasi į koalicijas. Absoliučios daugumos viena partija šalyje iki šiol nėra iškovojusi.
Neaiški rinkimų baigtis paaiškėjo Izraeliui išliekant giliai susiskaldžiusiam dėl B. Netanyahu vadovavimo. Šalies visuomenę taip pat tebeveikia 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ surengtas išpuolis ir po jo Artimuosiuose Rytuose kilusių karų padariniai.
Suskaičiuota 60 proc. balsų
Oficialiais duomenimis, suskaičiavus 60 proc. balsų, B. Netanyahu vadovaujamas „Likud“ gavo 21,4 proc., o G. Eisenkoto partija „Yashar“ – 16,2 proc. rinkėjų balsų.
Trečiadienio rytą Centrinės rinkimų komisijos paskelbti skaičiai dar neleidžia nustatyti, kiek mandatų Knesete teks kiekvienai partijai.
Arabų partijų rezultatai verčia Izraelį spręsti sudėtingą dilemą
Gerai pasirodžius arabų partijoms, jų rezultatai gali tapti svarbūs formuojant naują vyriausybę. Dėl to Izraelyje įsiplieskė diskusijos.
Kairiųjų leidinys „Haaretz“ savo analizėje pabrėžė, kad tai yra reikšmingas išbandymas bet kuriai politinei jėgai, save laikančiai demokratiška. Leidinio vertinimu, Izraelio arabų piliečių pastangos dalyvauti politiniame gyvenime, nepaisant mėginimų juos iš jo išstumti, o vėliau patiriamas dar vienas nusivylimas, nepalankiai veikia bloko, vadinančio save demokratiniu, ateitį.
Kaip skelbė ELTA, pagrindinės Izraelio kairiųjų partijos lyderis Yairas Golanas trečiadienį paragino opozicijos sąjungininkus bendradarbiauti su arabų partijomis, kad B. Netanyahu būtų pašalintas iš valdžios.
Platformoje „X“ jis teigė, kad nebegalima toleruoti B. Netanyahu taikomo žydų ir arabų rinkėjų skirstymo. Y. Golano vertinimu, opozicija turi atsakomybę ir galimybę kartu su Izraelio arabais suformuoti permainų vyriausybę.
Rinkimų baigtį gali paveikti prezidento sprendimas
Nors Izraelio prezidento pareigos daugiausia yra reprezentacinės, po rinkimų jo vaidmuo tampa itin svarbus.
Prezidentas Isaacas Herzogas turės pasirinkti politiką, kuris, jo manymu, turi didžiausias galimybes suformuoti vyriausybę, ir pavesti jam pradėti šį procesą. Įprastai tokia užduotis atitenka daugiausia balsų gavusios partijos lyderiui.
Vis dėlto, nors po 60 proc. balsų suskaičiavimo pirmavo B. Netanyahu „Likud“, I. Herzogas neprivalo būtent jam suteikti mandato formuoti vyriausybę.
Dalis Izraelio visuomenės mano, kad dėl B. Netanyahu vyriausybės smarkiai pagilinto visuomenės susiskaldymo kito kandidato pasirinkimas galėtų palengvinti būsimas derybas dėl koalicijos.
