ELTA apžvelgia svarbiausias spalio 7-osios naujienas Lietuvoje ir pasaulyje.
Ilgametė konservatorių parlamentarė Agnė Bilotaitė traukiasi iš Seimo. Jos vietą parlamente, tikėtina, užims partijos kolega Kęstutis Masiulis.
Vyriausybė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui Mindaugui Kairiui skyrė papeikimą. Tuo metu prokuroras siūlo pasieniečiui Karoliui Ilgevičiui, kuris tarnybos metu nušovė kontrabandininką, skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Pasaulio aktualijų sąraše – paskelbti Nobelio chemijos premijos laureatai, Izraelyje paminėtos Spalio 7-osios išpuolio metinės, Rusijos masinė ataka prieš Ukrainą, naujas ES sankcijų Rusijai paketas ir dėl galimo maro atvejo Sibire sustiprinta Mongolijos pasienio stebėsena.
Lietuvos įvykiai
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl viešojoje įstaigoje „Raudondvario dvaras“ įdarbinto buvusios įstaigos vadovės Snieguolės Navickienės sūnaus. Sprendimas priimtas gavus papildomos informacijos.
Komisija aiškinsis, ar tuometė direktorė, įdarbinus sūnų, dalyvavo rengiant ir derinant su jo darbu susijusius sprendimus, ar dėl to kilo interesų konfliktas ir, jei taip, ar ji tinkamai nusišalino. LRT Tyrimų skyrius anksčiau skelbė, kad įstaigoje dirbo keliolika su rajoną valdančiais socialdemokratais susijusių žmonių. S. Navickienės sūnus, su pertrauka įstaigoje dirbęs nuo 2019 m. birželio, pareigų atsisakė rugpjūtį, po LRT paskelbto tyrimo.
Lietuvos vyskupai su Šventuoju Sostu ir šalies teisėsaugos institucijomis derina galimo bažnytinio seksualinio išnaudojimo atvejų tyrimo pobūdį ir apimtį. Planuojamu tyrimu būtų siekiama nustatyti, kiek nuo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Bažnyčioje buvo nusikaltimų prieš nepilnamečius ir pažeidžiamus suaugusiuosius.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas taip pat akcentavo būtinybę stiprinti vaikų ir jaunimo apsaugą bei gerinti pranešimų apie galimą skriaudą nagrinėjimą.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas incidentą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje įvertino kaip papildomą eskalaciją. Maždaug 20 migrantų lydėję kaukėti asmenys grasino Latvijos pareigūnams ir ragino migrantus mėtyti į juos akmenis bei naudoti pagalius.
Ministro teigimu, šis įvykis atskleidė tam tikras sienos apsaugos spragas. Lietuva jas ketina mažinti keisdama ginklo panaudojimo teisinį reguliavimą. M. Katelynas tikino, kad panašioms provokacijoms Lietuva pasirengusi, tačiau agresyvių incidentų šalies pasienyje šiuo metu nefiksuojama.
Verslo ir ekonomikos naujienos
Energetikos ministras Lukas Savickas mano, kad degalinių pareiga apie kainų pokyčius Lietuvos energetikos agentūrai pranešti realiuoju laiku padėtų vairuotojams lengviau palyginti kainas. Šiuo metu LEA degalų kainų žemėlapis atnaujinamas kartą per parą, nors degalinės kainas gali pakeisti kelis kartus per dieną.
Ministro teigimu, realiuoju laiku teikiami duomenys galėtų būti naudojami ir kitose interneto svetainėse bei navigacijos programėlėse. Įstatymo projektas jau svarstomas Seime, o galutinį etapą tikimasi pasiekti per artimiausias kelias savaites. Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragina dėl brangių degalų nemažinti akcizo visiems, o paramą skirti labiausiai dėl išaugusių išlaidų nukentėjusiems žmonėms. Jo vertinimu, lėšos galėtų būti perskirstytos per jau veikiančias kompensavimo sistemas, pavyzdžiui, šildymo išlaidoms padengti.
J. Olekas taip pat palankiai vertina Vyriausybės planą perpus sumažinti vietinio susisiekimo traukinių ir tolimojo susisiekimo autobusų bilietų kainas. Galimi sprendimai dėl degalų kainų bus nagrinėjami Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei gavus Vyriausybės kitų metų biudžeto paketą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir finansų ministras Taurimas Valys yra pabrėžę, kad akcizo mažinimas brangiai kainuotų biudžetui, o prezidentūra pirmiausia siūlo didinti gyventojų pajamas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pranešė, kad kitąmet vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės 10,4 proc., o pensijos gavėjams, turintiems būtinąjį stažą, augs 10,9 proc.
Vidutinė pensija dėl to turėtų padidėti maždaug 78 eurais – iki 825 eurų. Būtinąjį stažą turintiems žmonėms ji augtų apie 88 eurais, iki 895 eurų. Ministrės teigimu, pensijos didės greičiau nei darbo užmokestis ir infliacija, todėl turėtų stiprėti gyventojų perkamoji galia.
Prognozuojama, kad 2027 m. darbo užmokestis augs 7,2 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarys 3,3 proc. Bazinis pensijų didėjimas kitąmet, neįskaičiuojant papildomo indeksavimo, turėtų siekti 8,51 proc. 2026 m. rugpjūtį vidutinė senatvės pensija buvo beveik 747 eurai, o turintiems būtinąjį stažą – 807 eurai.
Finansų ministerija perspėja, kad didesnė „Sodros“ biudžeto perviršio dalis, skiriama papildomam pensijų didinimui, gali kelti pavojų viešųjų finansų tvarumui. Visuomenei senėjant, perteklius ateityje mažės, todėl ministerija mano, kad ilgalaikiai įsipareigojimai pensijoms neturėtų būti grindžiami vienerių metų biudžeto rezultatu.
Numatoma, kad „Sodros“ biudžeto perteklius sumažės nuo 785 mln. eurų 2024 m. iki 554 mln. eurų 2027 m., o pensijų sistemos balansas jau 2028 m. gali tapti neigiamas. Ministerija pripažįsta, kad pensijas didinti būtina, tačiau ragina ieškoti tvarių papildomų pajamų šaltinių ir iš naujo įvertinti kitų išlaidų paskirstymą.
Prezidentas yra pasiūlęs pensijoms papildomai skirti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio. Diskusijos dėl spartesnio pensijų didinimo vyksta ir mažėjant žmonių, kaupiančių antrojoje pensijų pakopoje, skaičiui.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad 2,97 km ilgio naujos Šiaurinės gatvės atkarpos statyba galėtų prasidėti 2028 metų pabaigoje. Projektu siekiama sumažinti eismo srautus aplinkiniuose rajonuose.
Gatvė sujungtų Pašilaičius, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes su Vakariniu aplinkkeliu, o tranzitinį transportą iškeltų iš gyvenamųjų kvartalų. Joje numatytos keturios automobilių eismo juostos, dvi atskiros viešojo transporto juostos, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takai abiejose gatvės pusėse.
Statybos, pasak V. Benkunsko, galėtų užtrukti apie 2–2,5 metų, o projekto vertė siektų kelias dešimtis milijonų eurų. Gatvės viduryje planuojama atskira viešojo transporto zona, kurioje ateityje būtų galima įrengti, pavyzdžiui, bėginio transporto liniją.
Teisėtvarkos naujienos
Teismas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleido neblaivų automobilį vairavusį aktorių Vytautą Rumšą jaunesnįjį. Jo byla nutraukta, o laiduotoju paskirtas tėvas Vytautas Rumšas.
V. Rumšui dvejiems metams uždrausta vairuoti, jis taip pat įpareigotas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Teismas nusprendė konfiskuoti automobilį „BMW X6“, kuriuo aktorius vairavo būdamas neblaivus.
Teisėsaugos duomenimis, V. Rumšas Vilniuje buvo sustabdytas šių metų liepą. Jam nustatytas 1,84 prom. girtumas. Teisme aktorius kaltę pripažino.
Prokuroras Darius Šneideris prašo teismo pasieniečiui Karoliui Ilgevičiui skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Pareigūnas kaltinamas nužudymu, siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį, ir piktnaudžiavimu viršijus tarnybos įgaliojimus.
Taip pat prašoma įpareigoti K. Ilgevičių atlyginti žuvusiojo šeimai turtinę žalą ir sumokėti 2,5 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo asmenų fondą. Nors už nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų, prokuroro vertinimu, pasieniečiui tokia bausmė nebūtų teisinga.
Įvykio metu K. Ilgevičius dirbo mobiliuoju patruliu. Pareigūnai buvo informuoti apie per sieną dronu neteisėtai pergabentas dėžes su cigaretėmis ir vyko tikrinti aplinkybių. Netrukus jie pastebėjo automobilį, kuris nesustojo stabdomas.
K. Ilgevičius į transporto priemonę iššovė. Vairuotojas buvo mirtinai sužeistas ir mirė įvykio vietoje. Prokuroro teigimu, nebuvo pasinaudota kitomis galimybėmis sustabdyti automobilį, o ginklas panaudotas neproporcingai ir nesaugiai.
Vyriausybė LKT direktoriui Mindaugui Kairiui skyrė papeikimą. Šią nuobaudą pasiūlė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, remdamasi tarnybinio patikrinimo išvadomis.
Patikrinimo metu nustatyta, kad M. Kairys, priimdamas sprendimus dėl pareigybių panaikinimo Kauno kalėjime ir neatsižvelgdamas į ministrės įsakymą sprendimus atšaukti, pažeidė Vidaus tarnybos statutą bei kitus teisės aktus.
Dar šių metų liepą ministrė teigė gavusi profesinių sąjungų pranešimų, jog kalėjimų reforma, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, vykdoma priverstinai. Ji ragino LKT vadovą sprendimus atšaukti, tačiau šis to nepadarė.
M. Kairys su jam išsakytais priekaištais nesutinka ir tvirtina, kad pertvarka vykdoma nepažeidžiant įstatymų. Jo teigimu, darbuotojams, nenorintiems pereiti į kitą skyrių, siūlomos kitos pareigos LKT.
Pasaulio naujienos
Nobelio chemijos premija skirta Henri Kaganui ir Kensui Soai už netiesinių efektų bei autokatalizės atradimą asimetrinėje organinėje sintezėje. Nobelio chemijos komitetas ir Švedijos karališkoji mokslų akademija paskelbė, kad mokslininkai apdovanoti už tai, jog padėjo išspręsti klausimą, kodėl gamtoje dažniausiai aptinkama tik viena tam tikrų molekulių forma.
Tokios molekulės kaip aminorūgštys, panašiai kaip žmogaus rankos, gali egzistuoti dviem viena kitos veidrodinį atvaizdą primenančiomis formomis. Vis dėlto organizmo baltymuose aptinkama tik viena iš jų, o kita gamtoje pasitaiko retai.
Žurnalo „Chemistry World“ redaktorius Phillipas Broadwithas aiškino, kad abiejų mokslininkų darbai padeda suprasti, kaip kontroliuoti, kuri molekulės „ranka“ sukuriama. Tokia kontrolė svarbi gaminant vaistus, skonio stipriklius ir kvapiąsias medžiagas.
Per Rusijos masinę ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai 22 žmonės. Černihivo srityje esančiame Prylukų mieste per raketos smūgį žuvo mažiausiai 16 žmonių, tarp jų – keturi vaikai. Dar 55 žmonės, įskaitant septynis vaikus, buvo sužeisti.
Gelbėtojai Prylukose ieškojo žmonių sugriauto penkiaaukščio pastato griuvėsiuose. Ukrainos prezidento teigimu, dar du žmonės žuvo raketoms pataikius į daugiaaukščius Dnipre ir Kremenčuke, o po du žmones – Oleksandrijoje ir Kyjive.
Volodymyras Zelenskis dar antradienio vakarą perspėjo, kad Rusija rengia masinę ataką, ypač prieš energetikos infrastruktūrą. Trečiadienį jis sakė, kad Rusija siekė smogti skaudžiai ir demonstratyviai, o išpuolį pavadino vienu niekšiškiausių per beveik penkerius metus trunkantį karą.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, per naktį į kelis šalies regionus, tarp jų Dnipropetrovsko, Kyjivo, Charkivo ir Poltavos, Rusija paleido mažiausiai 50 raketų ir 130 dronų.
Izraelis paminėjo trečiąsias grupuotės „Hamas“ 2023 m. spalio 7-osios išpuolio metines. Muzikos festivalio „Nova“ vietoje, kur auštant įsiveržę „Hamas“ teroristai pradėjo šaudyti, žuvusiųjų artimieji tyliai lenkė galvas. Bent vienas minėjimo dalyvis žuvusiuosius pagerbė įjungdamas techno muziką.
Oficialiais Izraelio duomenimis, per išpuolį žuvo 1 221 žmogus. Į Gazos Ruožą „Hamas“ nariai išsivežė 251 įkaitą, iš kurių 44 jau buvo mirę.
Festivalio „Nova“ vietoje ir Kfar Azos kibuce, kuris taip pat tapo masinių žudynių vieta, AFP žurnalistai minėjimo metu girdėjo garsius trenksmus iš Gazos Ruožo pusės. Izraelis vykdė naujus smūgius, nors pastaruosius metus oficialiai galiojo paliaubos.
Vietos sveikatos apsaugos ministerijos, kurios duomenis patikimais laiko Jungtinės Tautos, teigimu, per Izraelio karinį puolimą žuvo daugiau nei 74,2 tūkst. žmonių, o namus buvo priversti palikti beveik visi Gazos Ruožo gyventojai.
ES šalys susitarė dėl naujo plataus masto sankcijų Rusijai paketo, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatai. Į jį įtraukta beveik 1,6 tūkst. asmenų ir subjektų, daugiausia susijusių su Rusijos kariuomene bei ginklų pramone.
ES užsienio reikalų ministrai priemones oficialiai turėtų patvirtinti pirmadienį vyksiančiame susitikime. Į sankcijų sąrašą taip pat numatyta įtraukti dar 77 asmenis ir subjektus dėl neseniai Rusijoje vykusių Dūmos rinkimų, kuriuos Briuselis pasmerkė kaip suklastotus. Tarp jų yra trys rinkimų komisijų nariai.
Po šių sankcijų bendras asmenų ir subjektų, kuriems dėl karo taikomas draudimas išduoti vizas ir įšaldomas turtas, skaičius išaugs iki maždaug 4,5 tūkst.
Mongolija sustiprino stebėseną pasienyje su Rusija, kai pasirodė pranešimų apie galimą maro atvejį. Sveikatos ministerija nurodė, kad šiuo metu rizika vertinama kaip maža, tačiau institucijos turi imtis atsargumo priemonių, užtikrinti nuolatinę kontrolę ir stebėjimą.
„Sveikatos stebėsenos ir kontrolės priemonės“ įvestos Selengės aimako pasienyje. Anksčiau Rusijos leidinys „Baikalo žmonės“ pranešė, kad 28-erių moteris, dirbusi maro tyrimų institute Irkutsko srityje, esą mirė nuo šios ligos, galbūt užsikrėtusi iš sudužusio mėgintuvėlio.
Rusijos pareigūnai šią savaitę tokius pranešimus menkino ir teigė, kad po mirties atlikti tyrimai moters organizme maro sukėlėjų neparodė. Jie taip pat sakė, kad specialių kovos su maru priemonių nesiimama.
ES, JAV ir Pasaulio sveikatos organizacija paragino Rusiją skaidriai teikti informaciją apie šį incidentą.
