Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ inicijuojamame ginče su Lietuva arbitražas atmetė prašymą pakeisti bylos nagrinėjimo vietą. Procesas nebus perkeltas iš Ženevos į Dubajų, Singapūrą ar kitą neutralią valstybę už Europos Sąjungos ribų.
Rugsėjo 16 dieną paskelbtame arbitrų nurodyme teigiama, kad atmestas liepos 6-ąją pateiktas „Belaruskalij“ prašymas arbitražo vietą perkelti į Dubajaus tarptautinį finansų centrą, Singapūrą arba kitą jurisdikciją, pakankamai nutolusią nuo Europos sankcijų sistemos. Liepos 21 dieną Lietuva ragino šį prašymą atmesti.
„Belaruskalij“ aiškino, kad 2024 metų birželį, kai buvo pasirinkta Ženeva, Šveicarija galėjo būti laikoma neutralia valstybe, nesančia ES. Tačiau, bendrovės teigimu, aplinkybės pasikeitė po to, kai 2025 metų spalį Šveicarijoje buvo įvesti sankcijų apribojimai, galintys daryti tiesioginę įtaką investuotojų ir valstybių ginčų sprendimui.
Arbitrų nurodyme pažymima, kad „Belaruskalij“ abejojo, ar Ženeva vis dar gali būti laikoma neutralia arbitražo vieta. Bendrovė rėmėsi Šveicarijos nutarimu, pagal kurį investuotojo ir valstybės ginčų procesuose už Šveicarijos ar Europos ekonominės erdvės valstybės ribų priimti sprendimai Baltarusijos subjektų naudai nėra pripažįstami ar vykdomi.
Baltarusijos įmonė taip pat tvirtino, kad Šveicarija beveik besąlygiškai ir sistemiškai įgyvendina ES sankcijas. Dėl to, jos vertinimu, Ženeva nebeapsaugota nuo ES politikos poveikio. „Belaruskalij“ neatmetė galimybės, kad Šveicarija ateityje priims papildomų priemonių, galinčių panaikinti Baltarusijos investuotojams palankius sprendimus, arba kad jos teismų praktika išplės sankcijų taikymą.
Lietuva savo ruožtu nurodė, kad arbitražo vieta gali būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, dėl kurių procesas nebegalėtų tinkamai vykti pradinėje vietoje. Vyriausybės pozicija buvo tokia, kad 2025 metais ES ir Šveicarijos priimtos sankcijos nesutrukdo bylą nagrinėti Ženevoje.
Arbitrų nurodyme taip pat perteikiamas Lietuvos argumentas, kad neapibrėžta nuoroda į nuolat griežtėjančias sankcijas ar galimus būsimus teisinius pokyčius negali pateisinti arbitražo vietos keitimo. Išskirtinės aplinkybės, Lietuvos teigimu, turi egzistuoti dabar, o ne neapibrėžtoje ateityje.
Lietuva dar tvirtino, kad „Belaruskalij“ prašymas pateiktas per vėlai, nes jame nurodomos Šveicarijos sankcijos įsigaliojo likus aštuoniems mėnesiams iki kreipimosi. Be to, vietos pakeitimas šiame proceso etape sukeltų didelių trikdžių.
Arbitrai pripažino, kad pagal Šveicarijos teisę arbitražo vieta gali būti pakeista, tačiau tam būtinos išskirtinės ir svarbios aplinkybės. Jos turėtų lemti, kad procesas pradinėje vietoje nebegalėtų būti tinkamai vykdomas arba kad Ženevos pasirinkimas iš esmės pažeistų vienos ar abiejų šalių teisę į teisingą procesą.
Vis dėlto arbitražo teismas padarė išvadą, kad tokių aplinkybių neatsirado. Todėl, arbitrų vertinimu, nėra pagrindo keisti vietą siekiant apsaugoti proceso šalis, ypač „Belaruskalij“ procesines teises.
Be to, nurodyme pažymima, kad, nepateikus prašymo pakeisti arbitražo posėdžių vietą, ja ir toliau lieka Taikos rūmai Hagoje.
2023 metų spalį pradėtas „Belaruskalij“ ginčas su Lietuva nagrinėjamas pagal 1976 metų UNCITRAL taisykles. Dėl to sudarytas specialus ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų: vieną skiria ieškovas, kitą – atsakovas, o trečiasis parenkamas arbitrų sprendimu.
Nuolatinis arbitražo teismas (PCA) 2024 metais pranešė, kad arbitražui pirmininkauja Šveicarijos arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler. Kiti du nariai – Maroko arbitras Azzedine’as Kettani, paskirtas „Belaruskalij“, ir Jungtinės Karalystės arbitras Zachary’is Douglas, paskirtas Lietuvos.
BNS skelbė, kad Lietuvai šiame ginče atstovauja Lietuvos teisinių paslaugų įmonė „Ellex Valiunas“ ir Londone veikianti tarptautinė advokatų kontora „Covington & Burling“. „Belaruskalij“ samdė tarptautinę kontorą „Mansors International“, kurios nepriklausomi asocijuoti nariai veikia Honkonge, Rusijoje, Baltarusijoje, Suomijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Kaip anksčiau skelbė BNS, 2024 metų gruodį „Belaruskalij“ PCA pateikė ieškinį Lietuvai ir pareikalavo atlyginti 12,09 mlrd. JAV dolerių žalą.
Investicinio arbitražo procesą bendrovė pradėjo po to, kai Vyriausybė 2022 metų sausį pripažino negaliojančia „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį. Nuo 2022 metų vasario 1 dienos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą buvo sustabdytas.
„Belaruskalij“ kroviniai iš Baltarusijos sienos į Klaipėdos uostą per Lietuvą buvo gabenami ilgiau nei dešimtmetį. Pagal nutrauktą sutartį tranzitas turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos.
