Kosulys be peršalimo požymių gali slėpti visai kitą bėdą: kaltas ne sirupų trūkumas

Stiprus kosulys dažniausiai siejamas su peršalimu, gripu ar kvėpavimo takų infekcijomis. Vis dėlto vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė įspėja, kad kosulį ar užkimusį balsą kartais sukelia ne virusai ir bakterijos, o užsitęsusi kita dažna sveikatos būklė.

Į vaistinę besikreipiantys žmonės neretai pasakoja kosėjantys be aiškios priežasties. Tuo metu jie nejaučia karščiavimo, slogos, raumenų ar galvos skausmo, nuovargio bei kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingų požymių.

Tokiais atvejais kosulys dažnai sustiprėja anksti ryte, gulint ar naktį. Gerklę raminančios pastilės ir kosulį lengvinantys vaistai taip pat gali nepadėti.

Kai kosulį sukelia refliuksas

Viena iš galimų priežasčių – gastroezofaginis refliuksas. Jis atsiranda, kai tarp skrandžio ir stemplės esantis sfinkteris tinkamai neužsidaro arba atsipalaiduoja netinkamu metu. Tuomet rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę.

Rūgščiam turiniui kylant stemple, jis gali dirginti nervines galūnėles ir sukelti kosulio refleksą. Kartais skrandžio turinys pakyla iki pat gerklės ir sudirgina jos audinius, aiškina I. Šulskytė.

Dažniausiai refliuksas atpažįstamas iš rėmens, deginimo krūtinėje, rūgštaus turinio atpylimo, raugėjimo, pilvo pūtimo ar skrandžio skausmo. Tačiau dalis pacientų neįvertina, kad su šia būkle gali būti susijęs ir kosulys.

Refliuksinis kosulys paprastai būna sausas, neproduktyvus – žmogus neatsikosti. Kartu gali užkimti balsas, atsirasti kutenimas ar svetimkūnio pojūtis gerklėje, noras dažnai atsikrenkšti.

Kai kuriais atvejais kosulys būna toks stiprus, kad žmogus atpila skrandžio turinį. Jis gali kilti ir neįprastomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, valantis dantis, nes padidėja gerklės jautrumas.

Toks negalavimas gali tęstis kelias savaites ar net mėnesius. Kadangi kitų simptomų gali nebūti, žmonės neretai delsia kreiptis į specialistus. Vis dėlto užsitęsusio kosulio priežastį svarbu išsiaiškinti, net jei jis kyla ne dėl refliukso.

Simptomus gali sustiprinti įpročiai

Refliukso požymiai dažnai suintensyvėja dėl kasdienių įpročių. Vienas jų – gausus valgymas prieš miegą, dėl kurio kosulys gali sustiprėti vėlai vakare arba naktį.

Negalavimus taip pat gali paskatinti riebus ir aštrus maistas, kava, gazuoti bei saldūs gėrimai, šokoladas, mėtos, citrusiniai vaisiai ir pomidorų produktai. Įtakos gali turėti ir alkoholis, nikotinas bei tabako gaminiai.

Vaistininkė rekomenduoja paskutinį didesnį valgį planuoti likus mažiausiai trims valandoms iki miego. Geriau rinktis mažesnes porcijas, valgyti lėtai ir gerai sukramtyti maistą.

Kiekvieno žmogaus organizmas į produktus reaguoja skirtingai, todėl tai, kas sukelia simptomų paūmėjimą vienam, nebūtinai turės tokį patį poveikį kitam. Patariama stebėti, po kokio maisto ar gėrimų savijauta pablogėja, ir neskubėti atsisakyti daugybės produktų, kol neaišku, kurie netinka būtent jums.

Kodėl sirupas nuo kosulio gali nepadėti?

Jeigu kosulį sukelia refliuksas, įprastos atsikosėjimą lengvinančios priemonės gali būti neveiksmingos. Tokiu atveju problema slypi ne kvėpavimo takuose, o skrandyje.

Refliukso simptomams palengvinti gali būti vartojami antacidiniai preparatai, kurių sudėtyje yra kalcio karbonato arba magnio junginių. Jei simptomai dažnai kartojasi ar užsitęsia, pavyzdžiui, kosulys tampa lėtinis, gydytojas ar vaistininkas gali rekomenduoti skrandžio rūgšties gamybą mažinančius protonų siurblio inhibitorius, tokius kaip omeprazolas, ezomeprazolas ar pantoprazolas.

Taip pat svarbu koreguoti įpročius, skatinančius rūgšties patekimą į stemplę: pavalgius nesigulti, nesilenkti ir nesportuoti. Jei kosulys dažniausiai kamuoja naktį, gali padėti pakeltas lovos galvūgalis, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau.

Kai kurios rūgštingumą mažinančios priemonės gali keisti kitų vaistų pasisavinimą ar poveikį. Todėl prieš pasirenkant preparatą verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Kada būtina ieškoti kitos priežasties?

Užsitęsusį kosulį gali lemti ne tik refliuksas. Panašūs simptomai pasitaiko sergant astma ar bronchitu, esant alergijai, po kvėpavimo takų infekcijų arba vartojant kai kuriuos vaistus, įskaitant dalį kraujospūdžiui mažinti skirtų preparatų.

Jeigu kosulys nepraeina ilgiau nei tris savaites, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, net jei bendra savijauta nėra prasta.

Konsultacijos nereikėtų atidėlioti, jei sunku ryti, maistas stringa gerklėje, be aiškios priežasties mažėja svoris arba refliukso simptomai nuolat kartojasi. Atsiradus dusuliui, stipriam krūtinės skausmui ar atkosėjus kraujo, medicininės pagalbos reikia ieškoti nedelsiant, pabrėžia I. Šulskytė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *