Lietuva kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 4,8 mlrd. eurų – kiek daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto NATO tarptautinio karinio štabo generalinis direktorius Remigijus Baltrėnas pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne finansavimo dalis nuo ekonomikos dydžio, o tai, kaip efektyviai šie pinigai bus panaudoti.
Generolas penktadienį interviu BNS teigė, kad sprendimas išlaikyti 5 proc. ribą siunčia svarbų politinį signalą, o pati numatoma suma praktiškai nesikeičia.
Jo vertinimu, daug reikšmingiau bus tai, kaip lėšos bus įsisavintos, kokie pirkimai įvykdyti ir kokie nauji kariniai pajėgumai sukurti. Būtent šie klausimai, pasak R. Baltrėno, yra svarbesni už patį 5 proc. rodiklį.
BNS skelbė, kad, palyginti su šiais metais, gynybai kitąmet numatoma skirti 36 mln. eurų daugiau. Tačiau dėl augančios ekonomikos ši suma sudarys mažesnę BVP dalį – 2026 metų biudžete gynybai buvo numatyta 5,38 proc. BVP.
R. Baltrėnas atkreipė dėmesį, kad kitų metų krašto apsaugos biudžetas pinigine išraiška iš esmės išlieka toks pats. Jis teigė nesąs finansų specialistas ir detaliau nevertinantis, ar į sumą įtraukta galima infliacija, tačiau pabrėžė, jog pats finansavimo dydžio stabilumas yra teigiamas signalas.
Generolas taip pat priminė, kad 5 proc. tikslas yra politinė ambicija, dėl kurios prieš dvejus metus buvo aiškiai susitarta Hagoje vykusiame viršūnių susitikime. Jo teigimu, išlaikytas bendras finansavimo lygis ir neatsisakyta šio politinio įsipareigojimo leidžia Lietuvai NATO štabe jaustis užtikrintai.
R. Baltrėnas nesutinka, kad padėtis yra tokia niūri, kaip gali pasirodyti iš viešojoje erdvėje skelbiamų vertinimų. Jis taip pat sakė, kad Lietuva, palyginti su kitomis NATO valstybėmis, nėra nei išskirtinė, nei priskirtina prie prasčiausiai lėšas įsisavinančių šalių.
Anot jo, su pinigų panaudojimo iššūkiais susiduria visos 32 Aljanso valstybės, o mažesnėms šalims tai gali būti dar sudėtingiau dėl sudėtingesnių procesų ir struktūrų. Generolas pripažino, kad spalį finansinis įsisavinimo rodiklis nėra geriausias, tačiau jo ankstesnė patirtis Lietuvos kariuomenėje rodo, jog tokia situacija yra įprasta ir iki metų pabaigos paprastai ištaisoma.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį pranešė, kad šiemet panaudota 43,92 proc. visų gynybai skirtų asignavimų, nors iki metų pabaigos buvo likę mažiau nei trys mėnesiai.
