Stiprūs galvos skausmai, vėmimas ir nepakeliamas jautrumas šviesai bei garsams – su tokiais simptomais Vaida Bendė gyveno ne vienus metus. Iš pradžių migrenos priepuoliai pasireikšdavo kelis kartus per mėnesį, tačiau laikui bėgant jie dažnėjo ir pradėjo smarkiai veikti kasdienį moters gyvenimą.
Užsitęsę simptomai paskatino Vaidą kreiptis į medikus. Galvą jai skaudėdavo kelias dienas, o įprastos priemonės nepadėdavo. Išsamiau ištyrus, moteriai buvo diagnozuota migrena be auros.
Kiekvienas žingsnis sustiprindavo skausmą
Vaida pasakoja, kad priepuolių metu net vaikščiojimas tapdavo beveik nepakeliamas – nuo kiekvieno žingsnio atrodydavo, jog galva plyš.
Skausmą lydėdavo jautrumas šviesai ir garsams bei vėmimas. Dažniausiai priepuolis prasidėdavo paryčiais, apie trečią ar ketvirtą valandą nakties, ir trukdavo maždaug penkias–septynias valandas.
Pradžioje tokie epizodai kartodavosi kartą ar du per mėnesį. Vėliau jų daugėjo, kol galvos skausmas tapo kasdieniu reiškiniu. Vaida prisimena laikotarpį, kai skausmo numalšinti nepavykdavo nė vieną dieną.
Dažni migrenos priepuoliai gali trukdyti dirbti, mokytis, bendrauti ir užsiimti įprasta veikla. Dėl ligos Vaidai yra tekę neiti į darbą, tačiau ji teigia, kad migrena iš esmės nepakeitė jos laisvalaikio ir kasdienių įpročių. Svarbių suplanuotų veiklų dėl jos atsisakyti neteko.
Neurologas paaiškino, kada įtarti migreną
Migrena nėra paprastas galvos skausmas. Tai neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Jų metu skausmas gali būti labai stiprus, pulsuojantis ir dar labiau sustiprėti judant. Dažnai kartu pasireiškia pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai ir garsams.
Apie šią ligą naujienų portalui tv3.lt anksčiau pasakojo gydytojas neurologas Vytautas Lukošaitis. Jo teigimu, migreną galima įtarti tada, kai pasikartojantį stiprų galvos skausmą lydi pykinimas, vėmimas, fizinio aktyvumo metu stiprėjantis skausmas ir jautrumas šviesai bei garsams.
Migrenos priepuolis gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių dienų. Vis dėlto gydytojas pabrėžė, kad ligos simptomai skirtingiems pacientams gali pasireikšti nevienodai.
Neurologas taip pat išskyrė aplinkybes, kurios gali paskatinti priepuolį: stresą, nuovargį, miego trūkumą arba per ilgą miegą. Įtakos gali turėti ir hormonų svyravimai bei kai kurie maisto produktai.
V. Lukošaitis pateikė ir vadinamosios savaitgalinės migrenos pavyzdį – galvos skausmas gali prasidėti po įtemptos savaitės, kai žmogus pagaliau atsipalaiduoja.
Anot gydytojo, migrena dažniausiai kamuoja žmones, turinčius tam tikrą, galimai paveldimą polinkį. Tokiems žmonėms nervų sistema yra jautresnė, todėl konkretūs dirgikliai gali išprovokuoti priepuolį.
Vaida pastebėjo galimus priepuolių sukėlėjus
Stebėdama savo savijautą, Vaida išskyrė kelis veiksnius, kuriuos sieja su migrenos epizodais. Tarp jų – kontraceptinės tabletės, raudonas vynas, riešutai ir sūris.
Tačiau reakcija į galimus dirgiklius kiekvienam žmogui gali būti skirtinga, todėl svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, kuriomis galvos skausmai kartojasi.
Jeigu skausmai dažnėja, stiprėja arba kartu atsiranda kitų neįprastų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti jų priežastį.

