Rusija nebesitiki, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas privers Ukrainą priimti Maskvai palankų taikos susitarimą. Todėl po JAV rinkimų Kremlius esą planuoja sustiprinti atakas prieš Ukrainą, skelbia „Bloomberg“, remdamasis informuotais šaltiniais.
Leidinio teigimu, jei po kadencijos vidurio rinkimų susilpnėtų D. Trumpo politinės pozicijos, tai galėtų reikšmingai paveikti tolesnę Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.
Maskva taip pat mėgins toliau švelninti JAV sankcijas ir įtikinti D. Trumpą, kad Vašingtonas bei Maskva gali bendradarbiauti dar nepasibaigus karui Ukrainoje. Vis dėlto, jei Respublikonų partija Kongreso rinkimuose pralaimėtų demokratams, mažai tikėtina, kad susilpnėjęs D. Trumpas imtų aktyviau remti Ukrainą ir Europą.
„Bloomberg“ nurodo, kad tokiu atveju D. Trumpas galėtų turėti mažiau galimybių spausti Volodymyrą Zelenskį sutikti su susitarimu. Tai esą suteiktų Vladimirui Putinui daugiau laisvės stiprinti išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje numatoma atnaujinti Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų taikos derybas. Tačiau V. Putinas kol kas neparodė, kad būtų pasirengęs atsisakyti griežtų reikalavimų dėl Ukrainos teritorijų.
Informuoti šaltiniai leidiniui teigė, kad Kremlius jau nebetiki D. Trumpo galimybe priversti Ukrainą sudaryti taiką Rusijos sąlygomis. Toks vertinimas esą dar labiau sustiprino V. Putino pasiryžimą vilkinti karą, intensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir didinti spaudimą jos Europos sąjungininkėms.
V. Putinas ir D. Trumpas gali susitikti Kinijoje rengiamame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime. Šį mėnesį jam pirmininkaus Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Toks susitikimas Rusijos prezidentui suteiktų dar vieną progą mėginti palenkti D. Trumpą į savo pusę.
Šaltinių teigimu, susitikime nedalyvautų nei Ukraina, nei jos Europos sąjungininkės. Maskvoje taip pat nesitikima, kad jis lemtų reikšmingą proveržį.
„Bloomberg“ primena, kad ankstesnis V. Putino ir D. Trumpo susitikimas Aliaskoje 2025 m. rugpjūtį nesibaigė susitarimu. Po jo Rusija 2026-aisiais karinėms išlaidoms skyrė beveik 60 mlrd. JAV dolerių, arba apie 51,6 mlrd. eurų, daugiau – iš viso maždaug 200 mlrd. JAV dolerių, arba apie 172 mlrd. eurų.
Pagal biudžeto projektą 2027 metais Rusija ketina skirti panašią sumą. Tai rodo, kad šalis ruošiasi ilgalaikiam karui ir atsisakė siekio riboti karines išlaidas.
Abu Dabio deryboms taip pat gali kilti grėsmė, jei po rinkimų D. Trumpas įvykdys grasinimus atnaujinti JAV smūgius Iranui.
Londono saugumo ir gynybos analitinio centro RUSI tyrėja Emily Ferris įspėja, kad D. Trumpas gali nukreipti dėmesį nuo Ukrainos į Iraną, ypač tuo atveju, jei Rusija ir toliau laikysis savo teritorinių reikalavimų.
Anot jos, tai galėtų paveikti JAV karinę pagalbą Ukrainai, nes dalis lėšų galėtų būti nukreipta veiksmams prieš Iraną arba Izraelio oro gynybos sistemoms stiprinti.
Rusijos smūgiai niokoja Ukrainos energetiką
Bendrovė „Ukrenergo“ pranešė, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos daugiau nei 20 kartų sąmoningai atakavo energetikos objektus ir panaudojo precedento neturintį smogiamųjų priemonių kiekį. Dėl šių išpuolių energetikos infrastruktūra patyrė didelių nuostolių.
Žala užfiksuota dešimties regionų energetikos objektuose: Vinicos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Žytomyro, Rivnės, Odesos, Černihivo, Černivcių, Chmelnyckio ir Charkivo.
Rusijos apšaudymams sukėlus kritinę energetikos sistemos būklę, Kyjive laikinai sustabdytas tramvajų ir troleibusų eismas. Dalį maršrutų laikinai aptarnaus autobusai.
