Vyriausybė nepritarė „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio siūlomoms įstatymo pataisoms, kuriomis būtų paviešinti neprisipažinę buvę KGB bendradarbiai. Ministrų kabineto vertinimu, iniciatyva neatitinka teisėkūros aiškumo, sistemiškumo, tikslingumo ir efektyvumo principų, o siūlomas reguliavimas nesukurtų papildomos vertės.
Trečiadienį priimtame nutarime Vyriausybė pabrėžė pritarianti visuomenės teisei žinoti apie asmenis, kurie bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatyme numatyta apsauga.
Vis dėlto, pasak Vyriausybės, galiojantis įstatymas jau nustato, kada tokia informacija turi būti paskelbta Teisės aktų registre. Duomenys viešinami, jei slaptai bendradarbiavęs asmuo per 6 mėnesius nuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino. Ta pati tvarka taikoma ir tada, kai asmuo pateikė žinomai melagingą informaciją apie save, kitus žmones ar specialiųjų tarnybų veiklą arba tokius duomenis nuslėpė.
Vyriausybės teigimu, komisija, nustačiusi slapto bendradarbiavimo faktą ir tai, kad žmogus per įstatyme nustatytą terminą neprisipažino, priima sprendimą duomenis paskelbti Teisės aktų registre. Todėl Žemaitaičio projektu iš esmės būtų įtvirtinta tai, kas teisėje numatyta nuo pat įstatymo įsigaliojimo.
Ministrų kabinetas taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio projekte vartojama sąvoka apie neprisipažinusių asmenų įrašymą į įskaitą neatitinka galiojančio reguliavimo. Įstatyme numatyta tik prisipažinusiųjų asmenų įskaita. Į ją įrašomi žmonės, kurie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikė visą jiems žinomą informaciją apie šią veiklą.
Dėl to, Vyriausybės vertinimu, pataisos sukurtų pareigą teikti ir kaupti informaciją, kurios pagal galiojantį įstatymą nėra numatyta kaupti. Be to, neturint naujų duomenų apie neprisipažinusius asmenis, projekte numatytas jų duomenų paviešinimas nuo 2026 m. sausio 1 d. nebūtų pakankamai aiškus ir suderintas su kitomis teisės aktų nuostatomis.
ELTA primena, kad 2025 metų birželio 10 d. Seimas pradėjo svarstyti R. Žemaitaičio pasiūlymą paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo pataisas parėmė 79 parlamentarai, 8 balsavo prieš, o 7 susilaikė.
R. Žemaitaičio projekte siūloma nustatyti, kad užregistruotų, tačiau neprisipažinusių ir į įskaitą įrašytų asmenų pateikta informacija bei duomenys apie juos būtų viešinami nuo 2026-01-01.
2025 metų gruodį Seimas taip pat pradėjo svarstyti R. Žemaitaičio parengtas pataisas, kuriomis siūloma nuo 2028 metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Politikas siūlo panaikinti 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą.
Siūloma, kad šis sprendimas įsigaliotų 2028 m. sausio 1 d. Tuomet prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebūtų laikomi valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
R. Žemaitaičio projektą jau apsvarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jį atmesti. Tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė diskusijas ateityje tęsti už uždarų durų.
2015 m. Seimas priėmė pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių bei į įskaitą įrašytų buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Pagal galiojantį įstatymą duomenys apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinami ir skelbiami viešai, kai žmogus eina arba siekia eiti prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo ar prokuroro pareigas.
