Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pirmą kartą pripažino, kad taikaus karo sureguliavimo procese gali tekti svarstyti ir Rusijos saugumo garantijas. Apie tai, remdamasis jo pokalbiu su žurnalistais, pranešė „Financial Times“.
Leidinys tokį pareiškimą vertina kaip reikšmingą Kyjivo pozicijos pokytį tuo metu, kai Jungtinės Valstijos aktyvina pastangas atnaujinti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos.
V. Zelenskis teigė, kad Vakarų valstybės ateityje galėtų svarstyti Maskvos keliamus reikalavimus dėl saugumo. Vis dėlto, jo nuomone, pirmiausia būtina išspręsti Ukrainos saugumo klausimą ir užbaigti patį karą.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos lūkesčiai šioje srityje galėtų būti nagrinėjami tik po to, kai bus rastas sprendimas dėl karo. Jo teigimu, Maskva savo reikalavimus grindžia jai būdingais saugumo supratimu ir lūkesčiais.
V. Zelenskis taip pat akcentavo Europos vaidmenį sprendžiant pokario ir saugumo klausimus. Jis nurodė, kad koncepcinius klausimus su Rusija būtų galima aptarti tarpininkaujant amerikiečiams, tačiau jeigu derybos pereitų prie konkrečių saugumo garantijų ir paaiškėtų, kad jose būtinas Europos dalyvavimas, Europos valstybės privalėtų būti įtrauktos į šį procesą.
„Financial Times“ rašo, kad tokie pareiškimai rodo augantį Kyjivo nerimą dėl pastaruoju metu stiprėjančio Rusijos ir JAV dialogo. V. Zelenskis sakė anksčiau sulaukdavęs signalų apie galimą amerikiečių karinio buvimo Europoje mažinimą.
Ukrainos vadovas taip pat įspėjo, kad Rusijai priimtinos saugumo garantijos galėtų reikšti pokyčius visoje Europos ir pasaulio saugumo architektūroje.
Kalbėdamas su žurnalistais V. Zelenskis dar kartą pareikalavo, kad teritoriniai klausimai būtų svarstomi tik valstybių vadovų lygiu. Jis taip pat pareiškė esantis pasirengęs diskutuoti apie JAV siūlymą abiejose fronto linijos pusėse sukurti demilitarizuotą zoną.
Kodėl Rusijos saugumo garantijų klausimas tapo toks svarbus
2021 metų gruodį Maskva JAV ir NATO pateikė ultimatyvius reikalavimus dėl vadinamųjų saugumo garantijų. Rusija siekė teisiškai įtvirtinti draudimą Aljansui plėstis, taip pat ir į Ukrainą bei kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas. Be to, ji reikalavo nutraukti NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Užkaukazėje ir Centrinėje Azijoje bei grąžinti Aljanso pajėgų dislokavimą Europoje į 1997 metų lygį.
NATO atsisakė užkirsti kelią naujų narių priėmimui, tačiau pasiūlė kalbėtis apie ginklų kontrolę ir rizikos mažinimą. Tuomet Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos reikalavimai buvo ignoruoti.
2022 metų vasario 24 dieną paskelbdamas apie invazijos pradžią V. Putinas teigė, kad Rusija 30 metų mėgino susitarti su Vakarais, tačiau esą susidūrė su melu ir šantažu.
Iki šiol Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkai atmesdavo Rusijos reikalavimus dėl NATO suteikiamų saugumo garantijų ir plataus masto Europos saugumo architektūros peržiūros. Tokie Maskvos siūlymai buvo vertinami kaip bandymas susigrąžinti įtakos sferą ir susilpninti kaimyninių valstybių suverenitetą.
Praėjusių metų rugpjūtį V. Zelenskis šiuos reikalavimus atmetė per spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Tuomet Ukrainos prezidentas sakė nesuprantantis, kokios grėsmės Rusijai kyla, nes būtent ji užpuolė Ukrainą ir yra jos teritorijoje.
M. Rutte ir aukšto rango NATO valstybių atstovai ilgą laiką nepritarė tam, kad derybos dėl saugumo garantijų Rusijai prasidėtų dar nepasiekus galutinio taikos susitarimo su Ukraina. Jie taip pat atmesdavo galimybę svarstyti Europos saugumo klausimus nedalyvaujant Europos valstybėms ir be jų pritarimo.
Nepaisant to, lapkričio pradžioje planuojamas Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Rusijos vadovų susitikimas. Jame gali būti aptariami svarbiausi pasaulinio saugumo klausimai, tačiau nei galutinė darbotvarkė, nei pats susitikimo įvykimas kol kas nėra visiškai aiškūs.
Trečiadienį paskelbtuose komentaruose V. Zelenskis perspėjo, kad toks Rusijos, JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gali tapti įtakos perskirstymo platforma, primenančia pokario laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo.
