Vitaminas D neretai vadinamas „saulės vitaminu“, nes nemažą jo dalį organizmas gali pasigaminti ultravioletiniams B spinduliams pasiekus odą. Vis dėlto Lietuvoje šis procesas ištisus metus nevyksta vienodai efektyviai: rudenį ir žiemą saulės šviesos mažai, o pati saulė pakyla per žemai.
Lietuvą pasiekianti saulė gerokai skiriasi nuo pietų Europos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, remiantis 1991–2020 metų klimato norma, mūsų šalyje saulė vidutiniškai šviečia apie 1917 valandų per metus. Daugiausia saulės būna gegužę ir liepą – maždaug po 283 valandas, o gruodį jos spindėjimo trukmė per visą mėnesį siekia tik apie 29 valandas.
Portugalijoje per metus suskaičiuojama apie 3000 saulės valandų. Vadinasi, pietų Europos gyventojas gali gauti daugiau kaip tūkstančiu valandų daugiau saulės šviesos nei žmogus Lietuvoje.
Vis dėlto svarbu ne tik tai, kiek dienų dangus giedras. Vitamino D gamybai būtina pakankamai stipri UVB spinduliuotė, o vėlyvą rudenį ir žiemą mūsų platumose saulė pakyla žemai. Todėl net saulėtą dieną oda gali pagaminti labai mažai vitamino D. Dėl šios priežasties vasaros ir žiemos saulės poveikis vitamino D gamybai nėra lygiavertis.
Kodėl vitaminas D toks svarbus?
Gerai ištirta pagrindinė vitamino D funkcija – padėti organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą. Šios medžiagos būtinos stipriems kaulams ir dantims.
Didelis vitamino D trūkumas vaikams gali sukelti rachitą, o suaugusiesiems – osteomaliaciją, arba kaulų minkštėjimą. Be to, vitaminas D dalyvauja užtikrinant normalią raumenų ir imuninės sistemos veiklą.
Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai mažesnį vitamino D kiekį siejo su įvairiomis ligomis – širdies ir kraujagyslių sutrikimais, depresija, vėžiu bei autoimuninėmis ligomis.
Tačiau vien sąsajos nepakanka išvadai, kad papildomas vitamino D vartojimas nuo šių ligų apsaugo. Žmonės, kurių kraujyje vitamino D mažiau, gali tam tikromis ligomis sirgti dažniau, tačiau tai savaime nereiškia, kad papildai užkirs joms kelią.
Vitamino D stoka Lietuvoje – dažnas reiškinys
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo aiškius sezoninius svyravimus. Ankstesnėje analizėje, apėmusioje daugiau kaip 9500 pacientų duomenis, mažiausias vitamino D kiekis nustatytas sausį–balandį, o didžiausias – rugpjūtį ir rugsėjį. Tame tyrime vitamino D trūkumas nustatytas 67 proc. tirtų asmenų.
2025 metais Vilniaus pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta daugiau kaip 14 tūkst. pacientų tyrimų analizė taip pat parodė, kad vidutinė vitamino D būklė buvo nepakankama. Tyrėjai dar kartą pabrėžė amžiaus ir sezono reikšmę.
Vis dėlto šių rezultatų nereikėtų tiesiogiai prilyginti visai Lietuvos populiacijai. Tyrimuose dalyvavo žmonės, kuriems buvo atlikti kraujo tyrimai, todėl jų grupė nėra tas pats, kas atsitiktinai atrinkta visų šalies gyventojų imtis.
Kokie produktai gali padėti papildyti jo atsargas?
Su maistu vitamino D gauti nėra lengva, nes natūraliai didesnės jo koncentracijos randamos tik nedaugelyje produktų.
Vertingiausi šaltiniai – riebi žuvis: lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, upėtakis ir tunas. Daug vitamino D yra ir žuvų kepenų aliejuje.
Mažesnį kiekį galima rasti kiaušinių tryniuose, kepenyse bei kai kuriuose sūriuose. Jo gali būti ir grybuose, ypač tuose, kurie auginti arba apdoroti ultravioletine šviesa.
Vitamino D taip pat įdedama į kai kuriuos praturtintus maisto produktus. Lietuvoje verta peržiūrėti etiketes – jo gali būti pieno produktuose, margarinuose, augaliniuose gėrimuose ir pusryčių dribsniuose.
Dideli tyrimai pateikė ne vieną netikėtą išvadą
Jungtinėse Valstijose atliktas didelis VITAL tyrimas stebėjo daugiau kaip 25 tūkst. vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių.
Mokslininkai vertino, ar kasdien vartojamos 2000 TV vitamino D gali sumažinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Iš esmės sveikų žmonių grupėje aiškaus apsauginio poveikio nuo šių ligų nenustatyta.
Kitoje to paties tyrimo dalyje paaiškėjo, kad sveikiems vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nebuvo atrinkti dėl vitamino D trūkumo ar osteoporozės, papildomas vitaminas D nesumažino kaulų lūžių skaičiaus.
Tai nereiškia, kad vitaminas D kaulams nereikalingas – jis būtinas. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad žmogui, kurio organizmui jo netrūksta, didesnis kiekis nebūtinai suteikia papildomos naudos.
VITAL tyrime taip pat pastebėtas įdomus ryšys su autoimuninėmis ligomis. Kiek daugiau nei penkerius metus stebint dalyvius, vitamino D vartojusiųjų grupėje tokių ligų diagnozuota maždaug 22 proc. mažiau. Vis dėlto mokslininkai šį rezultatą vertina kaip intriguojantį, o ne pakankamą priežastį vitaminą D laikyti universalia apsauga nuo autoimuninių ligų.
Kam vitamino D stoka gresia labiausiai?
Didesnę riziką patirti vitamino D trūkumą turi vyresni žmonės, retai būnantys lauke, tamsesnę odą turintys asmenys ir tie, kurie serga ligomis, trukdančiomis pasisavinti riebalus.
Rizika taip pat didesnė nutukusiems žmonėms ir asmenims po skrandžio apylankos operacijos. Lietuvos gyventojams papildomas rizikos veiksnys yra ilgas metų laikas, kai saulės spinduliuotės nepakanka vitamino D gamybai odoje.
Saulės reikia, bet tyčia degintis neverta
Vitaminas D išsiskiria tuo, kad jo galima gauti ir iš maisto, ir veikiant saulei. Tačiau siekiant jo atsargų nereikėtų sąmoningai degintis iki odos paraudimo, nes ultravioletinių spindulių žala išlieka. Vitamino D atsargų beveik nepapildys ir buvimas prie saulėto lango – stiklas sulaiko didžiąją dalį gamybai reikalingų UVB spindulių.
Praktiškas pasirinkimas Lietuvos sąlygomis – vasarą saule mėgautis saikingai, ištisus metus į valgiaraštį įtraukti žuvį ir kitus vitamino D šaltinius, o įtarus stoką ar priklausant rizikos grupei dėl papildų dozės pasitarti su gydytoju.
Vitaminas D organizmui būtinas, tačiau tyrimai primena: tai, kad medžiaga reikalinga, nereiškia, jog didesnis jos kiekis visada bus naudingesnis.
