Vilniaus arkikatedros bazilikos mūro mažos apimties invazinio tyrimo pirmasis etapas baigtas. Dabar specialistai analizuos tyrimo metu surinktus duomenis.
Lietuvos istorijos instituto atstovė Valda Dirginčienė teigė, kad gauta informacija bus reikšminga tęsiant katedros tyrinėjimus. Jos teigimu, šis darbas yra dalis ilgalaikių ir nuoseklių mokslinių tyrimų, kuriais siekiama išsamiai pažinti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos ir valstybingumo vietų.
Jei bus skirtas finansavimas, tyrimai truks ketverius metus
Vilniaus universitetas ir Lietuvos istorijos institutas Lietuvos mokslo tarybai pateikė tarpdisciplininių kompleksinių Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimų projekto paraišką. Šiuo metu ji vertinama. Projektui gavus finansavimą, katedros tyrimai būtų vykdomi ketverius metus.
Ketvirtadienį Lietuvos istorijos institutas paskelbė, kad atlikti tyrimai nepatvirtino prielaidos, jog prie Šv. Kazimiero koplyčios esančioje mūro ertmėje gali būti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai. Tyrėjai joje nerado nei žmogaus palaikų, nei sarkofago požymių.
Dar liepą Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyti istoriniai, šaltiniotyriniai, architektūriniai, mūro, bioarcheologiniai, paleogenetiniai ir meno tyrimai. Plane taip pat numatyta tikrinti hipotezes apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą, tam atliekant bandomąjį minimaliai invazinį tyrimą.
Hipotezę, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti paslėpti Vilniaus arkikatedros požemiuose, pirmasis iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Jis teigė, kad palaikai galėtų būti palaidoti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančioje XVII amžiuje įrengto įėjimo nišoje. Vis dėlto į minėtą darbo grupę restauratorius nebuvo įtrauktas.
