Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu Vokietijos leidiniui „Die WELT“ prognozavo, kad Rusija taikos derybas gali atidėlioti iki 2027 metų pavasario, o žiemą toliau intensyviai bombarduoti Ukrainą.
Pasak šalies vadovo, hibridinis karas Europoje nesiliaus tol, kol Maskva raketomis ir dronais darys spaudimą Kyjivui bei vengs rimtų derybų. Apie prezidento interviu rašo „The Telegraph“. Abu leidiniai priklauso „Axel Springer Global Reporters Network“.
G. Nausėda teigė, kad Rusijos vadovybė šiuo metu nemato priežasties pradėti derybas ir vargu ar tai darys anksčiau nei 2027 metų pavasarį. Tokia pozicija sukėlė abejonių dėl JAV, Europos Sąjungos ir Ukrainos sąjungininkų pastangų sugrąžinti abi konflikto puses prie derybų stalo.
Kalbėta apie saugumo garantijas ir susitikimą Abu Dabyje
Per aptarimus buvo išskirti du ilgalaikei taikai svarbūs klausimai – saugumo garantijos Ukrainai ir platesnė Europos saugumo architektūra. Daugiau detalių J. Kushneris nepateikė.
Jo teigimu, siekiama įvertinti visų šalių saugumo nuogąstavimus ir parengti susitarimus, kurie mažintų naujų konfliktų tikimybę. Briuselis oficialių komentarų apie ketvirtadienį vykusius pokalbius kol kas nepaskelbė.
J. Kushneris taip pat pranešė, kad kitą savaitę Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje, numatomos pirmosios per kelis mėnesius trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV atstovų derybos.
Europos pastangas koordinuoti taikos procesą kritikavo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji perspėjo, kad Europa gali tapti nereikšminga, jei nenutrauks tarpusavyje konkuruojančių diplomatinių iniciatyvų ir nepaskirs vieno atstovo, galinčio kalbėti viso bloko vardu.
G. Meloni pabrėžė nesiekianti vietos derybose nei sau, nei Italijai, tačiau Roma nepriims įsipareigojimų, dėl kurių būtų susitarta be ES mandato. Ji paragino paskirti bendrą Europos Sąjungos atstovą.
Prezidentas Rusijos pažadais netiki
G. Nausėda atmetė galimybę, kad Rusija į taikos derybas įsitrauktų sąžiningai. Jo vertinimu, Maskva tik apsimestų deranti, todėl jis Rusija nepasitiki.
Prezidentas teigė, kad Rusija pateiktų reikalavimus, kuriuos Ukraina nuo pat pradžių laikytų nepriimtinais. Taip, pasak jo, būtų sąmoningai sudaromos sąlygos vadinamosioms deryboms žlugti.
G. Nausėda taip pat sakė, kad jei Ukraina išgyvens šią žiemą, o tuo jis neabejoja, 2027 metais padidės tikimybė sulaukti rimtų derybų. Anksčiau jų Lietuvos prezidentas nesitiki.
Jo prognozėmis, žiemos mėnesiais Rusija ir toliau spaus Ukrainą, rengdama oro atakas prieš miestus. Rusijos dronai ir raketos smogia šalies energetikos infrastruktūrai, o tokiais veiksmais okupantai siekia palaužti Ukrainą nepakeliamo šalčio sąlygomis.
Dėl to, pabrėžė G. Nausėda, būtina tęsti karinę paramą Ukrainai, ypač tiekti oro gynybos įrangą. Kartu, jo teigimu, reikia padėti atkurti per išpuolius pažeistą energetikos infrastruktūrą.
Karas tęsis tol, kol Rusija turės išteklių
Lietuvos vadovas prognozavo, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas karą tęs tol, kol Maskva turės tam pakankamai išteklių. Nors Rusijos ekonominė padėtis blogėja, Kremliui, pasak G. Nausėdos, gyventojų gyvenimo lygis mažai rūpi.
Prezidentas taip pat sumenkino JAV vaidmenį remiant Rusiją. Tai jis siejo su D. Trumpo sprendimais, įskaitant sankcijų atšaukimą ir dyzelino pirkimą iš Maskvos, kai buvo siekiama sumažinti degalų kainas prieš JAV vidurio kadencijos rinkimus. Šie veiksmai, pasak teksto, parodė palankumą V. Putinui.
G. Nausėda sakė, kad kai kuriuos sprendimus galima aiškinti artėjančiais vidurio kadencijos rinkimais, tarp jų – sandorį dėl dyzelino ir JAV sprendimą importuoti trąšas iš Baltarusijos.
Prezidentas pripažino, kad svarbiausio Lietuvos sąjungininko veiksmus kartais sunku nuspėti, todėl, jo manymu, belieka stebėti tolesnius įvykius.
