Kaliningrado sritis Europai nėra tokia didelė karinė grėsmė, kokią ją mėgina pavaizduoti Kremlius, teigia saugumo ekspertas, Baltijos tarptautinio saugumo centro (BISC) steigėjas ir vadovas Edwardas Lucasas. Jo vertinimu, dauguma anksčiau šiame regione dislokuotų Rusijos pajėgų buvo perkelta į Ukrainą, todėl Kaliningradą reikėtų laikyti ne tvirtove, o silpnąja Rusijos vieta.
Penktadienį Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje pristatyta BISC ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojama trijų dienų Kaliningrado krizės simuliacija. Lietuvos ir užsienio saugumo ekspertai joje nagrinėja galimus krizės scenarijus bei Lietuvos, kaimyninių šalių ir kitų partnerių veiksmus.
E. Lucasas teigė, kad Kremlius siekia sukurti įspūdį, jog Kaliningradas yra didžiulė karinė tvirtovė – savotiškas Mordoras Europos centre. Tačiau, jo vertinimu, realybė kitokia.
Ekspertas tvirtino, kad regione iš esmės trūksta pajėgumų: nėra reikšmingos oro gynybos ir sausumos kariuomenės, nes jos buvo išsiųstos į Ukrainą. Nors padėtis ateityje gali pasikeisti, šiuo metu Kaliningradas, pasak E. Lucaso, nekelia didelės karinės grėsmės Europai. Jis ironizavo, kad galimos invazijos atveju Rusijai tektų remtis valytojais, virėjais ir pensininkais.
Saugumo ekspertas ragino nepasiduoti Kremliaus kuriamam grėsmingos tvirtovės įvaizdžiui. Jo teigimu, Kaliningradą reikėtų matyti tokį, koks jis yra iš tiesų – kaip Rusijos Federacijos Achilo kulną, o ne didžiulį pavojų.
Silpna Rusija gali būti ne mažiau pavojinga
Buvusi NATO atstovė spaudai ir Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) ekspertė Oana Lungescu sakė, kad Aljanso ir jo partnerių vertinimas dėl Rusijos keliamos karinės grėsmės išlieka nepakitęs.
Vis dėlto, jos teigimu, patirdama nesėkmes Ukrainoje Rusija intensyvina hibridines operacijas prieš Europos valstybes. Ji toliau eskaluoja veiksmus prieš Ukrainą, civilius gyventojus ir infrastruktūrą, taip pat vykdo sabotažą, destabilizaciją, nužudymus bei dezinformacijos kampanijas Europoje.
O. Lungescu pabrėžė, kad Rusija eskaluoja būtent dėl savo silpnumo, tačiau šis silpnumas gali būti toks pat pavojingas kaip ir jos stiprybė.
Ji ragino Vakarų šalis išlaikyti vienybę, toliau remti Ukrainą ir gerinti tarpusavio koordinavimą. O. Lungescu taip pat teigė, kad krizių simuliacijos savaime nedidina įtampos – jos suteikia galimybę saugioje aplinkoje išbandyti sprendimus, nustatyti stiprybes ir spragas, pasimokyti iš klaidų bei geriau pasirengti ateičiai.
Analizuojami trys hipotetiniai scenarijai
Spalio 8–10 dienomis Vilniuje vykstančioje BISC ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuojamoje simuliacijoje nagrinėjami trys galimi Kaliningrado krizės scenarijai.
Penktadienį dalyviai analizuoja hipotetinį Kaliningrade dislokuotų Rusijos dalinių maištą. Šeštadienį bus nagrinėjama ekologinė krizė, kurią sukeltų didelės gamyklos gaisras ir kuri tiesiogiai paveiktų Lietuvą.
Simuliacijos organizatoriai neprognozuoja, kad šie įvykiai būtinai nutiks. Jie siekia išsiaiškinti, kaip Lietuva, Lenkija ir kiti partneriai elgtųsi krizės, kuri nebūtų tiesioginis karinis konfliktas, atveju ir su kokiais apribojimais susidurtų jų vadovai.
Pasak P. Krūmino, simuliacijoje veikia keturios komandos. Viena vertina dalyvių sprendimus ir jų padarinius, o kitos atstovauja Lietuvai, Lenkijai, Vokietijai ir Šiaurės šalims, Maskvai, Kaliningrado valdžiai, Baltarusijai bei hipotetiniams maištininkams.
Kiekvieną dieną simuliacijoje dalyvauja maždaug 13–14 ekspertų. Jie atrinkti atsižvelgiant į patirtį valstybės tarnyboje, tarptautinėse organizacijose arba analitinėje veikloje. P. Krūminas pažymėjo, kad svarbūs ne tik konkrečios temos specialistai, bet ir žmonės, galintys užduoti kitokius klausimus bei pasiūlyti komandai naują perspektyvą.
Lietuva ir Lenkija neturėtų laukti kitų sprendimų
E. Lucasas pabrėžė, kad vienas svarbiausių simuliacijos tikslų – parodyti, jog Lietuva ir Lenkija nėra pasyvios didžiųjų valstybių sprendimų stebėtojos.
Jo teigimu, Lietuva gali pati priimti sprendimus, veikti ir pastebėti tai, ko nesupranta kitos šalys. Ekspertas kritikavo požiūrį, esą Lietuva tėra tuščias langelis šachmatų lentoje, su kuriuo kiti gali elgtis kaip nori.
E. Lucasas paaiškino, kad į diskusiją įtraukus Jungtines Valstijas ir Rusiją, Kaliningrado krizės klausimas greitai taptų Vašingtono ir Maskvos santykių tema. Todėl organizatoriai siekia išryškinti būtent regiono šalių sprendimų reikšmę.
Ekspertas pateikė galimos situacijos pavyzdį: Kaliningrade kilus krizei, gyventojai bandytų patekti į Lietuvą, o pasilikusiems grėstų būti nušautiems. Tokiu atveju, jo klausimu, Lietuvos Vyriausybei tektų spręsti, ar juos įsileisti.
ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas teigė, kad tokios simuliacijos svarbios ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono bei Europos atsparumui. Universitetas, pasak jo, siekia skatinti ekspertinėmis žiniomis paremtas diskusijas apie Kaliningradą ir platesnę geopolitinę padėtį.
ELTA primena, kad simuliacija Vilniuje prasidėjo ketvirtadienį ir baigsis šeštadienį, spalio 10 d. Organizatoriai rezultatų santrauką planuoja paskelbti kitą savaitę.
