Lietuviai iš tėvų namų paprastai išsikrausto sulaukę 22 metų, tačiau pirmąjį nuosavą būstą įsigyja tik apie 31-uosius. Per šį devynerių metų laikotarpį nuomai gali būti išleidžiamos dešimtys tūkstančių eurų.
Tai atskleidžia nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ paskelbtas 2025 m. tyrimas „RE/MAX European Housing Trend Report“. Naujienų portalas tv3.lt apskaičiavo, kiek gyventojams gali kainuoti nuoma iki pirmojo būsto įsigijimo.
Nuoma per devynerius metus atsieina dešimtis tūkstančių
„Ober-Haus“ 2026 m. rugsėjo duomenimis, dviejų kambarių buto nuomos kaina penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose svyruoja nuo 290 iki 750 eurų per mėnesį. Mažiausiai už tokį būstą mokama Panevėžio gyvenamuosiuose rajonuose, o daugiausia – Vilniuje.
Jeigu devynerius metus būtų mokamos dabartinės nuomos kainos, bendra suma siektų dešimtis tūkstančių eurų. Tikslios išlaidos priklausytų nuo būsto ploto, vietos ir to, kaip per tą laiką keistųsi nuomos kainos.
„Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada nurodo, kad per pastaruosius penkerius metus dviejų kambarių butų nuoma Vilniuje vidutiniškai išaugo 56 proc., Kaune – 51 proc., o Klaipėdoje – 48 proc.
Per dešimtmetį nuoma pabrango dar labiau: Vilniuje – 93 proc., Kaune – 96 proc., Klaipėdoje – 104 proc.
M. Čiulada pateikia ir nuomos bei būsto vertės palyginimą. Jeigu pardavimo ir nuomos kainos nesikeistų, per dešimt metų Vilniaus nuomininkas sumokėtų maždaug 45–50 proc. būsto vertės. Kaune ir Klaipėdoje ši dalis siektų apie 55–60 proc.
Pradiniam įnašui gali tekti taupyti ne vienerius metus
Nuomojantis būstą sudėtinga ne tik padengti kasdienes išlaidas, bet ir sukaupti santaupų nuosavam būstui.
Perkant būstą be paskolos, taupymas gali užsitęsti itin ilgai. Ankstesniais tv3.lt skaičiavimais, kas mėnesį atidedant po 500 eurų, dviejų kambarių butui Vilniuje reikėtų taupyti apie 31 metus, o Kaune – 24 metus.
Imant būsto paskolą taip pat būtina sukaupti pradinį įnašą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pateikia tokį pavyzdį: žmogus gauna 1 580 eurų atlyginimą „į rankas“, nuomai skiria 550 eurų, o pradiniam įnašui kas mėnesį atideda 10 proc. pajamų – 158 eurus.
Jeigu jis planuotų pirkti 155 tūkst. eurų vertės butą, 10 proc. pradinis įnašas sudarytų 15,5 tūkst. eurų. Taupant po 158 eurus per mėnesį, šią sumą būtų galima sukaupti maždaug per aštuonerius metus.
Jeigu bankas pareikalautų didesnio pradinio įnašo, taupymas galėtų trukti ilgiau nei 12 metų. Šiame pavyzdyje nevertinamas galimas būsto kainų augimas, santaupų grąža ir pajamų pokyčiai.
A. Izgorodinas pažymi, kad pirmąjį būstą įsigyti sunkina ir spartus NT kainų augimas. Jo duomenimis, 2022–2026 m. būsto kainos Lietuvoje padidėjo apie 50 proc., nuomos kainos – 28 proc., o vidutinis atlyginimas „į rankas“ – 39 proc.
Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. rugpjūtį pirmojo būsto pirkėjai vidutiniškai skolinosi apie 128 tūkst. eurų, o pradinis įnašas vidutiniškai sudarė 22,5 proc. būsto vertės.
LB Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistas Rokas Siderkevičius primena, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai. Juos atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažintas nuo 15 iki 10 proc.
R. Siderkevičiaus teigimu, mažesnis reikalaujamas įnašas gali padėti būstą įsigyti anksčiau tiems, kurių pajamų pakanka paskolos įmokoms, tačiau trūksta santaupų. Savarankiškai kaupiant pradiniam įnašui didmiesčiuose gali prireikti apie 10 metų – dvigubai ilgiau nei regionuose. Sumažinus reikalaujamą įnašą trečdaliu, panašiai gali sutrumpėti ir taupymo laikotarpis.
Vis dėlto kylant būsto kainoms didėja ir pradiniam įnašui reikalinga suma, todėl net nuosekliai taupant būsto pirkimas gali būti atidedamas.
Nuoma pasirenkama ne vien dėl pinigų
M. Čiulada teigia, kad jauni žmonės būstą nuomojasi ne tik dėl finansinių aplinkybių. Pradėję savarankišką gyvenimą jie dažnai dar nežino, kuriame mieste norės įsikurti, keičia darbą arba tik pradeda bendrą gyvenimą su antrąja puse.
Tokiu metu dar gali nebūti susiformavęs sėslus gyvenimo būdas, aiškių ateities planų ir stabilių pajamų. Pasak NT specialisto, po kelerių metų nuomininkų finansinė padėtis dažnai tampa stabilesnė, todėl jie ima ieškoti pirmojo nuosavo būsto.
Dažniausiai viename būste nuomojamasi 2–5 metus, tačiau kai kurie gyventojai tame pačiame būste išlieka ir 10 metų. Ilgesnis nuomos laikotarpis nebūtinai reiškia, kad žmogus negali įsigyti būsto: dalis gyventojų sąmoningai vengia ilgalaikių įsipareigojimų bankui arba nori daugiau pinigų skirti investicijoms.
Tikslių duomenų, kiek metų lietuviai nuomojasi būstą iki pirmojo pirkimo, nėra. Valstybės duomenų agentūra tokios statistikos nekaupia. Todėl devynerių metų skirtumas tarp išsikraustymo iš tėvų namų ir pirmojo būsto įsigijimo nereiškia, kad visą šį laiką žmogus gyvena nuomojamame būste.
Kada pirkti finansiškai naudingiau?
A. Izgorodino vertinimu, žmogui, kuris ketina tame pačiame mieste gyventi bent penkerius metus ir gauna stabilias pajamas, dažniausiai finansiškai naudingiau būstą pirkti.
Jeigu būsto paskolos palūkanos siektų apie 4,5 proc., už 50 kv. m butą Vilniuje, paskola finansuojant 90 proc. jo vertės, mėnesio įmoka sudarytų apie 695 eurus.
Ši suma būtų tik šiek tiek didesnė už nuomos kainą, tačiau maždaug 180 eurų mėnesinės įmokos dalis mažintų paskolą ir virstų nuosavu turtu.
Vis dėlto sprendžiant tarp nuomos ir pirkimo reikia vertinti ne tik mėnesio mokėjimą. Įsigijus būstą atsiranda jo priežiūros, remonto ir draudimo išlaidos, be to, paskolos įmoka gali keistis.
Prieš perkant taip pat svarbu patikrinti būsto dokumentus, nes nuo jų gali priklausyti banko sprendimas suteikti paskolą.
Nuoma, ekonomisto nuomone, labiau tinka tiems, kurie dar nėra apsisprendę dėl gyvenamosios vietos arba neketina viename mieste pasilikti ilgam.
