Lietuvoje svarstoma galimybė įteisinti vadinamuosius anūkadienius – dirbantiems seneliams per metus suteikti iki keturių apmokamų laisvų dienų. Tokia priemonė leistų seneliams dažniau padėti vaikams prižiūrėti anūkus ir paprasčiau suderinti šeimos bei darbo pareigas.
Apie siūlomą iniciatyvą laidoje kalbėjo jos autorius, Seimo narys Tomas Martinaitis.
Dirbantys seneliai dažnai padeda šeimai
T. Martinaičio teigimu, Lietuvoje seneliai neretai prisideda prie anūkų auginimo, tačiau ši pagalba dabartinėje darbo teisėje nėra tinkamai atspindėta. Jo pateiktame įstatymo projekte numatyta, kad dirbantis senelis arba močiutė galėtų gauti iki keturių apmokamų dienų per metus, kai šeimai objektyviai reikalinga pagalba prižiūrint vaiką.
Parlamentaras pabrėžė, kad tai nebūtų papildomos atostogos pramogoms. Pagrindinis sumanymo tikslas – suteikti šeimai daugiau lankstumo derinant darbą ir vaikų priežiūrą.
Tiksli galima kaina kol kas neaiški
Konkrečiai apskaičiuoti, kiek tokia tvarka kainuotų valstybei, nėra paprasta. T. Martinaitis sakė besiremiantis ir kitų šalių patirtimi. Jo minimu pavyzdžiu, 2022 metais Singapūras priėmė panašų įstatymą, leidžiantį dirbantiems žmonėms naudotis anūkadieniais.
Per kelerius metus šia galimybe pasinaudojo maždaug 49 proc. visų teisę ją turėjusių vyresnio amžiaus žmonių. Vis dėlto neaišku, ar Lietuvoje tokia priemone naudotųsi visi seneliai, todėl galutinį poveikį ir išlaidas prognozuoti sudėtinga.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į Europos šalių tyrimus. Juose matyti, kad šeimai susilaukus pirmojo vaiko seneliai dažnai pajunta didesnį poreikį padėti savo vaikams, ypač dukroms.
Kai kurie seneliai dėl to gali svarstyti apie išankstinę pensiją, kad daugiau laiko galėtų skirti anūkams. Tokiu atveju jie pasitraukia iš darbo rinkos, o valstybė praranda darbuotoją. T. Martinaitis tikisi, kad siūlomos apmokamos dienos padėtų daliai žmonių likti dirbti.
Dienos būtų skirtos objektyvioms aplinkybėms
Siūlomos keturios dienos nebūtų analogiškos vaikadieniams, kuriuos galima planuoti bet kokiam poreikiui. Jomis būtų galima naudotis esant objektyvioms, Darbo kodekse turėsiančioms būti apibrėžtoms aplinkybėms.
T. Martinaitis kaip galimus atvejus nurodė situacijas, kai nedirba ugdymo įstaiga arba atsiranda kitų nenumatytų priežasčių, dėl kurių vaikui reikia priežiūros. Pavyzdžiui, vaikui susirgus sloga, tėvai ne visada gali ar turėtų imti nedarbingumo pažymėjimą. Tokiais atvejais senelių pagalba galėtų padėti išvengti ligos paūmėjimo.
Projektas jau sulaukė nemažai Seimo Teisės departamento pastabų. Iniciatorius teigė vertinantis tai teigiamai, nes taip buvo išryškintos silpnosios siūlymo vietos. Šiuo metu projektas yra pateikimo stadijoje, o T. Martinaitis tikisi, kad Seimas leis jį svarstyti toliau.
Kodėl siūlomos būtent keturios dienos?
Keturių dienų skaičius pasirinktas skaičiuojant po vieną dieną per ketvirtį. Tačiau, jei šeimai iš tiesų prireiktų, visas dienas būtų galima panaudoti ir iš eilės.
Seimo narys pabrėžė, kad jo pasiūlymas nėra galutinis ir jis pasirengęs diskutuoti dėl kitokio modelio. Užsienio valstybėse taikoma įvairi praktika, todėl Lietuvai dar reikėtų pasirinkti tinkamiausią sprendimą. Taip pat būtina rasti kompromisą su Trišalės tarybos ir darbdavių atstovais.
Europoje dažniau kalbama apie pagalbą šeimai
Kitose valstybėse papildomas laikas gali būti suteikiamas ne tik anūkų priežiūrai. Dirbantys žmonės taip pat gali gauti galimybę padėti vyresnio amžiaus tėvams, kai šiems kyla sveikatos problemų.
Užsienio šalyse tokia pagalba dažnai įtvirtinama kaip papildoma diena per metus ar ketvirtį, skirta objektyviomis aplinkybėmis geriau suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Todėl europiniuose pavyzdžiuose dažniau vartojama ne anūkadienio, o bendresnė šeimos pagalbos dienos sąvoka.
