Naujausias europinis tyrimas atskleidė, kad 50 metų ir vyresnių lietuvių atminties rezultatai yra vieni prasčiausių tarp beveik 40 šalių gyventojų. Lietuviai gerokai atsilieka nuo Liuksemburgo, Austrijos ir Šveicarijos gyventojų, tačiau jų rodikliai panašūs į lenkų bei portugalų.
Specialistai pabrėžia, kad atmintimi reikia rūpintis visą gyvenimą: svarbu mokytis, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems ir vengti streso.
Senjorės mokosi italų kalbos
Trečiojo amžiaus universitete susirinkusios senjorės mokosi italų kalbos. Viena jų tai daro dėl italo žento, kuris nekalba jokia kita kalba. Kita prisipažino tiesiog spontaniškai nusprendusi pradėti mokytis ir per 30 dienų išmokti kalbą. Dar viena italų kalba susidomėjo todėl, kad įsimylėjo Italiją ir dažnai ten keliauja su vyru.
Mokytojas Algimantas Dugnas džiaugiasi mokinių pastangomis ir pažanga. Jo teigimu, senjorės noriai mokosi ir stengiasi įsisavinti kalbą.
Pačios mokinės pripažįsta, kad žodžius ir gramatiką įsiminti nėra itin sunku, tačiau kalbėti joms sudėtingiau. Nors dabar mokytis esą sunkiau, viena jų pabrėžė, kad galvoje vis tiek yra sukaupta daug informacijos. Kita ragino save vertinti pozityviai, nes nuolatinis įsitikinimas, kad sekasi blogai, nepadeda.
Vyresnių lietuvių atminties rezultatai – tarp prasčiausių Europoje
VU Psichologijos instituto docentas Vytautas Jurkuvėnas paaiškino, kad atmintis vertinama prašant žmogaus iš karto pakartoti išgirstus skaičius ar žodžius, taip pat juos atkartoti po tam tikro laiko. Pastarasis gebėjimas vis dar priskiriamas trumpalaikei atminčiai.
VU Psichologijos instituto mokslininkė Viktorija Azuma teigė, kad Lietuvos rezultatai, palyginti su kitomis Europos šalimis, nėra geri – pagal atminties gebėjimus esame beveik reitingo pabaigoje.
Patys vyresni žmonės pasakoja, kad kartais nuėję į kitą vietą pamiršta, ką turėjo padaryti, todėl svarbią informaciją užsirašo. Buvusi matematikos ir statistikos dėstytoja prisiminė anksčiau mokėjusi daugybę formulių, tačiau dabar dalį jų tenka mokytis iš naujo.
Viktorija Azuma perspėjo, kad ryškiai prastėjant atminčiai tampa sunkiau tvarkytis kasdieniame gyvenime ir išsaugoti savarankiškumą. Dėl to gali kilti ne tik praktinių, bet ir psichologinių sunkumų.
Atminčiai padeda ne vien papildai
Susirūpinę atmintimi žmonės neretai renkasi maisto papildus, tačiau vaistininkai ragina jais nepiktnaudžiauti. „Camelia“ vaistininkas Saulius Morkūnas pabrėžė, kad sveikata priklauso ne tik nuo papildų vartojimo: būtina sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems ir vengti streso.
Vytautas Jurkuvėnas taip pat išskyrė alkoholio vartojimo, kraujagyslių sistemos ir smegenų sveikatos reikšmę.
Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad pagal verbalinio sklandumo rodiklius 50 metų ir vyresni lietuviai atrodo geriau – europiniame kontekste jie patenka į vidutiniokų grupę.
Verbalinis sklandumas tikrinamas, pavyzdžiui, paprašius per nustatytą laiką išvardyti kuo daugiau gyvūnų. Gebėjimas greitai iš atminties ištraukti ir įvardyti daug objektų atspindi ilgalaikę atmintį bei per gyvenimą sukauptas žinias.
Kad atmintis silpnėtų kuo lėčiau, specialistai pataria išlikti aktyviems bet kuriame amžiuje: daugiau judėti, bendrauti ir užsiimti pastangų reikalaujančia veikla. Smegenims naudinga mokytis naujos kalbos ar groti muzikos instrumentu.

