Regionų administracinis teismas pagrįstai nepripažino komiko ir visuomenininko Olego Šurajevo vaizdo įrašo apie Artūrą Zuoką politine reklama. Tokį sprendimą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Šią savaitę priimta nutartimi LVAT atmetė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą.
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, įvertino svarbias faktines aplinkybes bei pagrįstai panaikino VRK sprendimą. LVAT vertinimu, nenustatyti visi požymiai, būtini vaizdo įrašą pripažįstant politine reklama.
Kada informacija laikoma politine reklama?
Nutartyje pažymima, kad byloje nebuvo nustatytos visos būtinos vaizdo įrašo pripažinimo politine reklama sąlygos. Pagal Rinkimų kodeksą, tokia informacija turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio ar kandidato vardu arba interesais. Be to, ja turi būti siekiama paveikti rinkimų rezultatus ar rinkėjų motyvaciją.
2023 metų spalį VRK nusprendė, kad prieš savivaldos rinkimus O. Šurajevo paskelbtas vaizdo įrašas „Kodėl Zuokas yra nusikaltėlis? (2023 faktai)“ buvo paslėpta politinė reklama, skleista neigiamais A. Zuoko interesais.
Tuomet darbo grupė nustatė, kad „YouTube“ paskelbtame įraše O. Šurajevas ragino Vilniaus miesto mero rinkimuose nebalsuoti už A. Zuoką, tačiau neįvardijo konkretaus kandidato, už kurį rinkėjai turėtų balsuoti. Taip pat nustatyta, kad vaizdo įrašo niekas neužsakė ir už jį nesumokėjo.
Teismas įvertino vaizdo įrašo turinį
LVAT pripažino, kad įrašo turinys rodo siekį paveikti rinkėjų pasirinkimą, tačiau, teismo vertinimu, nepakanka duomenų teigti, jog O. Šurajevas veikė kitų kandidatų vardu ar jų interesais.
Vien tai, kad vieno kandidato kritika gali būti naudinga jo varžovams, savaime neįrodo, jog informacija buvo skleidžiama tų konkurentų interesais. Priešingu atveju bet kokia rinkėjų pasirinkimą galinti paveikti kandidato kritika galėtų būti laikoma politine reklama, atskirai nenustačius, kieno vardu ar interesais ji skleidžiama.
Nagrinėjamu atveju visuomenininkas ragino nebalsuoti už A. Zuoką ir rinktis Tomą Vytautą Raskevičių, Valdą Benkunską arba kitus kandidatus. Vis dėlto LVAT nurodė, kad vien šis faktas neleidžia daryti išvados, jog O. Šurajevas veikė šių kandidatų interesais.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad vaizdo įrašo turinys nebuvo derintas nei su minėtais kandidatais, nei su juos iškėlusiomis partijomis. Kitų duomenų, kurie pagrįstų veikimą jų vardu ar interesais, byloje nebuvo surinkta.
LVAT pažymėjo, kad nenustačius, jog informaciją O. Šurajevas skleidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų vardu ar interesais, vien tai, kad vaizdo įrašas buvo paskelbtas neatlygintinai, nesudaro pagrindo konstatuoti politinės reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimo.
LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
