Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos svarstytų galimybę Lietuvoje įkurti nuolatinę amerikiečių karių bazę. Į LRT žurnalisto klausimą šia tema JAV prezidentas atsakė pabrėždamas, kad pažįsta daug lietuvių ir laiko juos savo draugais.
Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar Vašingtone toks scenarijus iš tiesų rimtai svarstomas, ar D. Trumpo atsakymas tebuvo mandagus ir konkrečių įsipareigojimų nesuteikiantis pareiškimas.
Į Lietuvą netrukus turėtų sugrįžti maždaug tūkstantis JAV karių. Jie bus dislokuoti devynių mėnesių rotacijai, tačiau kas vyks jai pasibaigus, kol kas neaišku. Lenkijai jau praktiškai susitarus su Vašingtonu dėl nuolatinės bazės, Lietuvos politikai taip pat atsargiai kelia tokios galimybės klausimą.
Paklaustas, ar svarstytų Lietuvos kvietimą įkurti šalyje nuolatinę JAV kariuomenės bazę, D. Trumpas teigė, kad Lietuva yra jo draugė, todėl šis pasiūlymas bus apsvarstytas. Prezidentas taip pat sakė Lietuvoje pažįstantis daug žmonių, kuriuos apibūdino kaip nuostabius.
Politikai sveikina pareiškimą, tačiau laukia konkrečių veiksmų
D. Trumpo žodžiai iš karto sulaukė Lietuvos politikų reakcijų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad nuolatinės JAV karių dislokacijos idėja nėra nauja. Jo teigimu, apie Lietuvos suinteresuotumą ir pasirengimą sudaryti kuo geresnes sąlygas jau kalbėta su specialiuoju pasiuntiniu.
Nuolatinės amerikiečių bazės steigimą Lietuvoje yra siūlęs ne tik premjeras, bet ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas perspėjo, kad D. Trumpas galėjo į klausimą atsakyti tiesiog iš mandagumo. Jis sakė, kad prezidento palankus paminėjimas Lietuvai yra malonus, tačiau turimą informaciją būtina patikrinti, nes jo žiniomis, konkretaus tokio pasiūlymo JAV planuose nėra.
Jungtinės Valstijos dažnai laikomos vienintele valstybe, kurios Kremlius realiai bijo, todėl amerikiečių karių buvimas Lietuvoje vertinamas kaip svarbus šalies saugumui. Lietuvos politikai mano, kad po D. Trumpo pareiškimo diplomatai turėtų aktyviau veikti Vašingtone.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas pareiškė, kad tai yra gera proga dar kartą priminti apie Lietuvos siekį ir rengti susitikimus. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Seimo atstovės Vašingtone vaidmenį.
Amerikiečių bazės įkūrimas Lietuvai kainuotų milijardus
Kol kas neaišku ir tai, kas konkrečiai turėtų įtikinti JAV dėl nuolatinės bazės Lietuvoje. D. Trumpas minėjo turintis daug lietuvių draugų, tačiau neatskleidė, apie kokius žmones kalba.
Lietuvos politikai amerikiečiams siūlo prisiimti visas su karių buvimu šalyje susijusias išlaidas, tačiau konkreti galima bazės kaina kol kas neįvardijama. Palyginimui, Lenkija skaičiuoja, kad nuolatinės bazės penkiems tūkstančiams JAV karių įrengimas jai kainuotų 3–4 milijardus eurų. Be to, Varšuva pažadėjo Vašingtonui kasmet mokėti po 15 tūkstančių dolerių už kiekvieną karį. Per metus tai sudarytų beveik 70 milijonų eurų.
M. Sinkevičius teigė pavedęs Krašto apsaugos ministerijai parengti informaciją apie Lietuvos galimybes ir sąlygas, kuriomis šalis galėtų priimti nuolat dislokuotus JAV karius. Premjeras tikisi, kad šios diskusijos bus tęsiamos.
Kartu keliamas klausimas, ar Jungtinės Valstijos galėtų Lietuvai pateikti ir kitų prašymų. Vienas iš galimų pavyzdžių – Baltarusijos režimo trąšų gabenimas į Klaipėdos uostą. Anksčiau Vašingtonas norėjo, kad tai būtų daroma, tačiau Lietuvos politikai rėmėsi europinėmis sankcijomis.
D. Trumpui trąšų klausimas išlieka aktualus. Jau paskelbta, kad pirmasis laivas, gabenantis 30 tūkstančių tonų kalio trąšų iš Baltarusijos, išplaukė į JAV. Krovinys rugsėjo viduryje buvo pakrautas Sankt Peterburgo uoste, o kitą savaitę turėtų pasiekti Naująjį Orleaną.
Lietuva svarsto ne tik galimybę priimti nuolatinę JAV karių bazę. Seimas taip pat per pirmąjį balsavimą pritarė siūlymui iš Konstitucijos išbraukti nuostatą, draudžiančią šalyje laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio karines bazes.
Balsavime dalyvavo 130 Seimo narių: 106 balsavo už, 18 – prieš, o 6 susilaikė. Prieš pataisą pasisakė „aušriečiai“ ir dalis „valstiečių“.
