200–400 žmonių vienijusi Kamuolinių gauja tapo paskutine tokio masto nusikalstama grupuote, kurią Lietuvos kriminalistams pavyko išaiškinti. Ilgą laiką šešėlyje veikę jos lyderiai galiausiai tapo ne tokie atsargūs – ėmė demonstruoti prabangų gyvenimą ir važinėti itin brangiais automobiliais.
Didelę dalį nusikaltimų gauja vykdė užsienyje, todėl jos nariai tikėjosi, kad Lietuvoje teisėsauga jų nepasieks. Tačiau toks nebaudžiamumo jausmas tapo klaida, leidusia kriminalistams išardyti Kaune susiformavusią galingą struktūrą.
Rašytojas Dailius Dargis, nagrinėjęs vienos paslaptingiausių ir žiauriausių Kauno grupuočių veiklą, naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie Kamuolinių gaujos vidinį gyvenimą.
Pasak D. Dargio, Kamuoliniai jį sudomino tuo, kad buvo viena paslaptingiausių nusikalstamų grupuočių Lietuvos istorijoje. Priešingai nei Daktarai, Tulpiniai ar Princai, kurie nevengdavo viešai demonstruoti savo įtakos, Kamuoliniai laikėsi nuošalyje ir veikė gerokai tyliau.
Kaune apie šią grupuotę buvo girdėti, tačiau su jos nariais susijusios bylos viešumoje pasirodydavo retai. Gauja veikė uždarame rate, todėl būtent jos paslaptingumas paskatino rašytoją išsamiau papasakoti apie šią nusikalstamą struktūrą.
Šūviai, atskleidę naują gaują
Plačiau apie Kamuolinius visuomenė išgirdo 2009 metais. Tuomet sodų bendrijoje buvo apšaudytas prabangus „Audi 8“, kuriuo važiavo Agurkinių gaujos narys Tadas Petrošius ir Rainoldas Mockus.
Šis išpuolis buvo tiesioginis Agurkinių ir Kamuolinių konfliktų dėl įtakos Kaune rezultatas. Abu automobilyje buvę žmonės buvo sunkiai sužaloti, tačiau išgyveno.
D. Dargio teigimu, po šio įvykio pradėta kalbėti apie Giedrių Janonį-Kamuolį, o visuomenei tapo aišku, kad Kaune veikia dar viena didelė nusikalstama grupuotė.
Istorinė Kamuolinių veiklos pradžia siejama su maždaug 1999 metais. Tuo metu jie buvo susiję su kitos gaujos nariais ir, kaip teigiama, veikė kaip Remigijaus Daškevičiaus „kareiviai“ – vykdė jo pavedimus. Vėliau šis kovinis vienetas pradėjo stiprėti ir veikti savarankiškiau.
Gaujos mastą atskleidė ir jos struktūra: teigiama, kad ji turėjo keturis „filialus“, o nusikaltimus vykdė šimtai žmonių. Skaičiuojama, kad Kamuoliniams priklausė nuo 200 iki 400 narių.
Kas stovėjo gaujos viršūnėje?
Pagrindiniais grupuotės lyderiais laikyti G. Janonis-Kamuolys ir Tomas Gaidanka-Ilgas. Pastarasis ilgą laiką buvo žinomas kaip negailestingas automobilių vagis, tačiau vėliau jo veikla išsiplėtė į nekilnojamojo turto sritį.
D. Dargio vertinimu, T. Gaidanka galėjo būti turtingiausias gaujos narys. Jis turėjo nekilnojamojo turto Lietuvoje ir užsienyje, o manoma, kad dalis šio turto įgyta už nelegaliai uždirbtus pinigus. T. Gaidanka gyveno prestižiniame Kauno Kleboniškių kvartale.
Rašytojas mano, kad lyderio godumas prisidėjo prie jo žlugimo. Teigiama, jog T. Gaidanka apgavo kelis jaunesnius savo bendražygius, o vienas iš jų, supykęs, pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga ir atskleidė jo nusikalstamą veiklą.
Anot D. Dargio, didžiosios Lietuvos gaujos dažniausiai žlugdavo tuomet, kai bent vienas jų narys pasirinkdavo bendradarbiauti su teisėsauga.
Už pasitraukimą grėsė žiaurios bausmės
Kamuolinių gauja garsėjo ne tik vykdytais nusikaltimais, bet ir elgesiu su savais nariais. Norintieji pasitraukti iš grupuotės galėjo sulaukti itin žiauraus keršto.
Pasak D. Dargio, žmogus, nusprendęs pradėti įprastą gyvenimą ir palikti gaują, turėdavo pereiti skaudų išbandymą. Vadeivos tokius asmenis išsikviesdavo, mušdavo ir žemindavo.
Vienas iš pasitraukti bandžiusių gaujos narių buvo smarkiai sumuštas. Taip pat kalbėta, kad T. Gaidanka nepaklusnius grupuotės narius bausdavo mėlynos spalvos laužtuvu.
Yra buvęs atvejis, kai norėjusiam pasitraukti žmogui buvo nupjauta ausis. Kitą nepaklususį narį keli gaujos žmonės mirtinai sumušė.
Dar vienas išpuolis buvo surengtas Hagoje. Į šį miestą gaujos nariai vyko dviem automobiliais ir buvo sunkiai apsiginklavę. Jie turėjo apšaudyti vieną nepaklususį grupuotės narį. Žmogus buvo sužeistas, tačiau išgyveno. Teigiama, kad gaujos lyderių rūstybę jis užsitraukė įžeidęs arba nepagarbiai pasielgęs su vieno iš jų moterimi.
D. Dargis taip pat teigė, kad kai kurie Kamuolinių nariai nepagarbiai elgėsi su savo antrosiomis pusėmis ir tikėtina, jog prieš moteris buvo naudojamas fizinis smurtas. Jo vertinimu, toks elgesys galėjo būti susijęs su pačių gaujos narių praeityje patirtomis problemomis.
Dalis grupuotės narių norėjo, kad jų vaikai perimtų tėvų kelią. Vis dėlto T. Gaidanka vieną savo vaiką išsiuntė mokytis į užsienį, o G. Janonis-Kamuolys svajojo, kad jo vaikas taps futbolininku.
Taip pat aiškėjo, kad Kamuoliniai buvo parengę planą nužudyti pagrindinius Agurkinių gaujos narius. Tam buvo paruoštas automobilis, ginklai ir šaulys. Tačiau esama kalbų, kad nepavykęs pasikėsinimas į T. Petrošiaus gyvybę privertė Kamuolinių lyderius šio plano atsisakyti.
Prabanga tapo lemtinga klaida
Ilgai viešumo vengę Kamuolinių gaujos nariai vėliau ėmė atviriau rodyti savo turtus. D. Dargio manymu, juos apgavo įsitikinimas, kad teisėsauga jų nepasieks, nes daug nusikaltimų buvo įvykdyta ne Lietuvoje.
Gaujos vadeivos atsipalaidavo, pirko prabangius automobilius ir jais važinėjo. Rašytojas mano, kad po Agurkinių grupuotės sutriuškinimo Kamuoliniai turėjo susimąstyti, tačiau to nepadarė. Būtent atsargumo praradimas galiausiai padėjo kriminalistams išardyti jų struktūrą.
