Planinės operacijos pacientai dažnai laukia ilgai, todėl žinia, kad procedūrą teks nukelti, gali būti ypač nemaloni. Vis dėlto toks sprendimas priimamas dėl saugumo. Operaciją gali tekti atidėti dėl pasikeitusios sveikatos, vartojamų vaistų, infekcijos ar neįvykdytų pasiruošimo reikalavimų. Įtakos gali turėti net makiažas, kontaktiniai lęšiai ar pernelyg ilgi nagai.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabrielė Ledinauskienė teigė, kad tokia situacija nemaloni ir pacientui, ir medikams. Operacijos atidėjimas sutrikdo suplanuotą operacinės darbą, tačiau sprendžiant vertinama ne tik dabartinė rizika, bet ir tai, ar nukėlimas nepakenks pacientui. Netinkamai pasiruošus anestezijai gali kilti sunkių, invalidizuojančių komplikacijų ar net grėsti mirtis.
Gydytoja sakė, kad beveik kas savaitę susiduria su atvejais, kai planinė operacija nukeliama. Jos vertinimu, Lietuvoje vis dar per mažai dėmesio skiriama perioperacinei medicinai – visam paciento keliui nuo pasiruošimo iki atsistatymo po procedūros.
Operaciją gali sustabdyti pasikeitusi sveikata
Planinės operacijos dažnai laukiama ilgai, todėl per tą laiką paciento būklė gali pasikeisti. Atsiradus naujų ar paūmėjus esamoms ligoms, gali prireikti papildomų tyrimų, kitos datos ar ligoninės, kurioje būtų prieinama, pavyzdžiui, intensyvioji terapija. Tokias aplinkybes saugiau išsiaiškinti iš anksto, o ne procedūros dieną.
Anesteziologas ypač vertina širdies ir kraujagyslių būklę bei fizinio krūvio toleranciją. Anestezijos ir operacijos metu gali kisti kraujospūdis bei širdies susitraukimų dažnis, todėl svarbu įsitikinti, kad organizmas šiuos pokyčius toleruos.
Ypatingo dėmesio reikia pacientams, kuriems laukiant operacijos įdėtas stentas. Po šios procedūros skiriami vaistai, mažinantys krešulių susidarymo tikimybę. Jų negalima nutraukti savarankiškai, nes stente gali susidaryti krešulys ir ištikti infarktas. Kita vertus, šie vaistai didina kraujavimo riziką, todėl prieš kai kurias operacijas gali tekti juos laikinai nutraukti.
Po neseniai atlikto stentavimo operacija kartais nukeliama, kol kardiologas įvertina, kiek laiko praėjo po procedūros, kodėl stentas buvo įdėtas ir ar vaistus galima saugiai sustabdyti. Sprendimas priimamas individualiai, pasvėrus kraujavimo ir stento užsikimšimo riziką. Įtakos gali turėti ir nauji ritmo sutrikimai, paūmėjęs širdies nepakankamumas, reikšminga vožtuvų liga ar širdies stimuliatorius. Turint stimuliatorių, svarbu atsinešti jo pasą ir būti atlikus neseną prietaiso patikrą.
Aktyvi infekcija taip pat gali tapti priežastimi laukti
Peršalimas, šlapimo takų infekcija, pūslelinė ar kita aktyvi infekcija gali padidinti operacijos riziką. Procedūros metu imuninei sistemai tenka papildomas krūvis, todėl gali dažniau pasireikšti kvėpavimo takų komplikacijos, plaučių uždegimas ar chirurginės žaizdos infekcija. Be to, sergantis pacientas gali užkrėsti personalą ir kitus ligonius.
Tinkamas laikas operacijai priklauso nuo infekcijos pobūdžio ir sunkumo, paciento būklės bei planuojamos procedūros. Dažnai norima, kad žmogus būtų visiškai pasveikęs ir bent 1–2 savaites nejaustų infekcijos simptomų. Po sunkesnės infekcijos gali prireikti ilgesnio laikotarpio.
Gydytoja išskyrė ir pūslelinę. Jei aktyvus herpes simplex pažeidimas yra ant veido, o planuojama veido ar galvos operacija, procedūra nukeliama. Chirurginė trauma ir organizmo stresas gali suaktyvinti virusą, o retais atvejais infekcija gali išplisti ir sukelti sunkių komplikacijų.
Nagai, makiažas ir blakstienos: ne vien estetikos klausimas
Dėl vien lakuotų nagų operacija paprastai neatšaukiama, tačiau lakas ir nagų ilgis gali apsunkinti paciento stebėjimą. Pulsoksimetras matuoja deguonies įsotinimą ir pulsą, o dažniausiai naudojamas daviklis dedamas ant piršto.
Tamsus, ypač juodas ar mėlynas lakas, gali keliais procentais sumažinti prietaiso rodomą saturaciją. Sveikam žmogui tai dažniausiai nėra reikšminga, tačiau sergant plaučių liga toks skirtumas gali būti svarbus. Dar didesnė problema – priauginti ar priklijuoti labai ilgi nagai, ant kurių pulsoksimetro kartais neįmanoma uždėti. Todėl bent vieną pirštą prieš operaciją rekomenduojama palikti be lako, ilgo ar priauginto nago.
Prieš anesteziją būtina nusivalyti makiažą, nenaudoti priklijuojamų ar priaugintų blakstienų ir išsiimti kontaktinius lęšius. Bendrosios nejautros metu laikinai slopinami apsauginiai refleksai: pacientas nemirksi ir negali tinkamai apsaugoti akių. Vokai specialiai užklijuojami, o kvėpavimui palaikyti gali būti įvedamas vamzdelis, tvirtinamas prie veido. Kosmetika ir dirbtinės blakstienos gali trukdyti saugiai atlikti anesteziją bei padidinti akių pažeidimo riziką.
Nevalgymas prieš operaciją apsaugo nuo pavojingos aspiracijos
Prieš bendrąją nejautrą nustatytą laiką negalima valgyti ir gerti, nes jos metu išnyksta natūralūs rijimo, kosėjimo ir gerklų užsidarymo refleksai. Jei skrandyje lieka maisto ar skysčių, jie gali patekti į kvėpavimo takus ir plaučius. Tai gali sukelti sunkų plaučių pažeidimą, kvėpavimo nepakankamumą ar net mirtį.
Jei nėra priežasčių, dėl kurių skrandis išsituština lėčiau, lengvo maisto negalima valgyti 6 val., o riebaus ar kepto – 8 val. iki operacijos. Skaidrius skysčius, pavyzdžiui, vandenį, skaidrias sultis be minkštimo, arbatą ar kavą be pieno, galima vartoti iki 2 valandų prieš procedūrą. Pienas, jo produktai ir kiti tiršti skysčiai prilyginami maistui, todėl jų reikėtų nevartoti likus 6 valandoms.
Kitokios taisyklės gali būti taikomos žmonėms, kurių skrandis išsituština lėčiau, taip pat vartojantiems GLP-1 receptorių agonistus. Šiai grupei priklauso cukriniam diabetui ir nutukimui gydyti skirti vaistai, tokie kaip „Wegovy“ ir „Ozempic“.
„Ozempic“ ir panašūs vaistai keičia pasiruošimą
GLP-1 vaistai lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl maistas jame gali išlikti ilgiau nei įprastai. 2024 m. Europos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos draugijos (ESAIC) rekomendacijose nurodoma:
- kasdien vartojamus GLP-1 vaistus nutraukti procedūros dieną;
- kartą per savaitę vartojamus vaistus nutraukti bent 1 savaitę prieš operaciją, jei jie skirti cukriniam diabetui gydyti, arba bent 2 savaites, jei vartojami nutukimui gydyti;
- 24 valandas iki operacijos vartoti tik skaidrius skysčius – vandenį, elektrolitinius gėrimus, skaidrias sultis be minkštimo, arbatą ar kavą be pieno;
- likus 2 valandoms iki operacijos nebegerti ir skaidrių skysčių.
Šių vaistų negalima nutraukti savo nuožiūra, ypač jei jie vartojami diabetui kontroliuoti. Sprendimą reikia iš anksto suderinti su gydytoju, nes nutraukus gydymą gali pablogėti cukrinio diabeto kontrolė. Net ir nustojus vartoti vaistą, 24 valandų skaidrių skysčių režimo gali reikėti laikytis dėl išliekančio poveikio skrandžio išsituštinimui. Anesteziologą būtina informuoti apie GLP-1 preparatų vartojimą.
Rūkyti verta mesti kuo anksčiau
Cigaretės, elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas taip pat turi įtakos anestezijai bei gijimui. Nikotinas susiaurina kraujagysles, todėl audiniai gauna mažiau kraujo ir deguonies, lėčiau gyja žaizdos ir didėja infekcijų rizika. Anglies monoksidas mažina deguonies pernešimą kraujyje, o rūkymas dirgina kvėpavimo takus, skatina gleivių gamybą ir bronchų reaktyvumą.
Dėl to anestezijos metu gali dažniau pasireikšti kosulys, bronchų spazmas, deguonies trūkumas ir kitos kvėpavimo komplikacijos. Kuo anksčiau prieš operaciją nustojama rūkyti, tuo geriau, tačiau nauda jaučiama net ir likus nedaug laiko: per pirmąsias valandas organizmas pradeda šalinti nikotiną ir anglies monoksidą, o nerūkant bent kelias savaites mažėja plaučių ir žaizdų komplikacijų rizika.
Anesteziologui būtina pasakyti apie rūkymą, veipinimą ar kaitinamojo tabako vartojimą, kad būtų galima tinkamai įvertinti riziką ir parinkti saugiausią anestezijos planą.
Po sedacijos vienam išvykti gali būti nesaugu
Kai kurios trumpos procedūros atliekamos taikant sedaciją. Tuomet pacientas būna mieguistas, tačiau dažniausiai kvėpuoja pats. Vis dėlto po sedacijos ar nejautros kurį laiką gali būti sutrikęs budrumas ir reakcija.
Kai kuriose ligoninėse pacientas neišleidžiamas vienas – jį turi lydėti kitas žmogus. Po anestezijos ar sedacijos 24 valandas negalima vairuoti. Dienos chirurgijos atveju iš anksto reikėtų pasirūpinti pagalba namuose, pateikti lydinčio žmogaus kontaktus ir numatyti galimybę likti ligoninėje per naktį, jei operacija užsitęstų ar būklė neleistų saugiai išvykti tą pačią dieną.
Gydytoja ragina pasiruošimą pradėti anksčiau
G. Ledinauskienė pabrėžė, kad operacijai ruoštis turi ir pacientas, ir medikai. Išsamus parengimas padeda mažinti eiles bei išvengti neefektyviai panaudojamų operacinės išteklių.
Pažangesnėse sveikatos sistemose pacientams teikiamos išsamios atmintinės, siunčiami priminimai, o kai kur vyksta ambulatorinės anesteziologo konsultacijos. Lietuvoje anesteziologas pacientą neretai pirmą kartą pamato tik operacijos dienos rytą. Turint gretutinių ar retų ligų, pasiruošimas gali užtrukti savaites ar net mėnesius, tačiau ambulatorinės anesteziologo konsultacijos šalyje nėra įprastos, todėl didelė atsakomybės dalis tenka šeimos gydytojui.
Gydytoja taip pat pastebėjo, kad pacientai ne visada įvykdo net aiškiai pateiktus nurodymus dėl badavimo, tyrimų ar vaistų. Specialistai gali paaiškinti ir priminti, tačiau už pacientą šių veiksmų atlikti negali. Saugus pasiruošimas operacijai yra bendras darbas, todėl apie visas ligas, vartojamus vaistus ir žalingus įpročius svarbu informuoti medikus bei jų rekomendacijų laikytis.
