Artėjant šaltajam sezonui, gyventojams vėl kyla klausimas, kiek šiemet teks atseikėti už šildymą. Galutinę sumą lems ne tik energijos kaina, bet ir oro temperatūra, todėl analitikai ragina pasiruošti galimam kainų didėjimui.
Vis dėlto neatmetamas ir palankesnis variantas. Jeigu žiema būtų tokia pat šilta kaip užpernai, šildymo išlaidos galėtų būti net mažesnės, nei šiuo metu prognozuojama.
Apie galimus scenarijus ir būdus sumažinti gyventojų išlaidas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Vilniaus universiteto ekonomistai Andrius Jaržemskis ir Tomas Karpavičius.
Pasak A. Jaržemskio, T. Povilausko vertinimas, kad šiltesnė žiema galėtų sumažinti sąskaitas, yra pagrįstas. Net jeigu už energijos vienetą tektų mokėti daugiau, šiltesniu oru jų reikėtų mažiau, todėl galutinė suma gyventojams galėtų sumažėti. Tačiau šaltesnė žiema, jo teigimu, reikštų itin sudėtingą padėtį.
Ekonomistas mano, kad valstybė turėtų būti pasirengusi keliems veiksmų planams, priklausomai nuo temperatūros. Esant šiltesniems orams pakaktų stebėti situaciją, tačiau stipriai atšalus reikėtų aktyvuoti papildomas priemones.
Vienu iš galimų svertų A. Jaržemskis įvardijo valstybės kontroliuojamus gamtos išteklius – pirmiausia medieną, kuri yra pagrindinė biokuro žaliava. Rinką, jo manymu, būtų galima paveikti kvotomis, kainų ribojimu ar, prireikus, eksporto muitais.
Jis pabrėžė, kad šie gamtos ištekliai priklauso visiems mokesčių mokėtojams, todėl jų panaudojimas rinkai stabilizuoti galėtų būti logiškas ir sąžiningas sprendimas. Vis dėlto, anot ekonomisto, svarbiausia turėti iš anksto parengtus A, B ir C scenarijus bei nuolat stebėti orus. Ar tokie planai jau parengti, jis sakė nežinantis.
T. Karpavičius teigė norintis tikėti, kad valstybė turi pasiruošusi veiksmų planą, tačiau istorija, politiniai, geopolitiniai ir ekonominiai sukrėtimai bei finansų krizės neretai parodo priešingai. Todėl jis pripažino besitikintis, kad šiuo klausimu klysta.
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į skirtumą tarp naftos ir biokuro rinkų. Lietuva beveik neturi galimybių daryti įtaką naftos kainoms, tačiau biokuro rinką gali paveikti labiau, nes ji yra lokali. Tam įtakos galėtų turėti pasiūlos reguliavimas, susitarimai su kaimyninėmis valstybėmis, Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis.
Jo teigimu, kainų reguliavimas ne visada yra geriausia priemonė, tačiau biokuro rinkoje Lietuva turi daugiau veiksmų laisvės. Taip pat svarbu stebėti orų prognozes ir kitus signalus, kurie leistų laiku pasiruošti.
Gyventojams T. Karpavičius patarė nepamiršti paprasčiausio šeimos biudžeto planavimo. Įvertinus, kiek už šildymą teko mokėti praėjusiais metais, kiekvieną mėnesį galima atsidėti dalį lėšų. Tuomet šalčiausiu laikotarpiu gauta sąskaita neturėtų sukelti tokio didelio finansinio sukrėtimo.
Jis taip pat pabrėžė atsargų svarbą. Praėjusiais metais šalčiausią mėnesį biokuro kainos buvo itin aukštos, nes daug kas tuo metu skubėjo jį pirkti. Anot ekonomisto, kainos tuomet, jei jis neklysta, išaugo 74 ar 75 procentais. Dėl šios priežasties valstybė ėmėsi žingsnių, kad biokuro atsargos būtų geriau išsaugomos ir sandėliuojamos.
