Filipinų piliečių skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo itin sparčiai, o ryškiausiai ši tendencija atsiskleidžia Klaipėdoje. Registrų centro duomenimis, uostamiestyje gyvenamąją vietą šiuo metu yra deklaravę apie 1,3 tūkst. Filipinų piliečių. Vien šiemet jų deklaracijų užregistruota gerokai daugiau nei ankstesniais metais.
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus žiniasklaidai teigė, kad visoje Lietuvoje gyvenamąją vietą yra deklaravę beveik 5,2 tūkst. Filipinų piliečių. Maždaug 1,3 tūkst. jų deklaruoti Klaipėdos mieste.
Metiniai duomenys rodo ypač didelį pokytį. M. Samkaus pateiktais duomenimis, 2025 metais Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravo 498 Filipinų piliečiai, o 2024 metais tokių asmenų buvo tik 52.
Vadinasi, per vienus metus naujų deklaracijų skaičius padidėjo beveik dešimt kartų.
Augimas fiksuojamas visoje Lietuvoje
Filipinų piliečių daugėjimą šalyje rodo ir Migracijos departamento statistika. 2022 metų pradžioje Lietuvoje leidimus gyventi turėjo 136 Filipinų piliečiai. Po metų jų skaičius siekė 244, 2024 metų pradžioje – 487, o 2025 metų sausio 1 dieną – 774.
Dar didesnis šuolis užfiksuotas per pastaruosius metus. 2026 metų sausio 1 dieną Lietuvoje leidimus gyventi jau turėjo 2 734 Filipinų piliečiai.
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje legaliai gyvena 6 051 Filipinų pilietis.
Vis dėlto departamentas pabrėžia, kad šio skaičiaus negalima tiesiogiai lyginti su Registrų centro pateikiamais duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
Užsienietis, kaip ir Lietuvos pilietis, gali deklaruoti gyvenamąją vietą viename mieste, nors faktiškai gyventi kitur. Todėl vien deklaracijų nepakanka norint tiksliai nustatyti, kiek Filipinų piliečių iš tikrųjų gyvena Klaipėdoje.
Į Lietuvą daugiausia atvykstama dėl darbo
Migracijos departamentas nurodo, kad absoliuti dauguma Lietuvoje gyvenančių Filipinų piliečių turi leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu.
Dažniausiai jie dirba transporto ir statybų sektoriuose. Tai leidžia manyti, kad Filipinų piliečių skaičiaus augimą pirmiausia lemia darbo migracija, o ne, pavyzdžiui, studijos.
Detalesnės informacijos apie šių asmenų užimtumą Migracijos departamentas rekomenduoja teirautis Užimtumo tarnybos.
Nors Klaipėdoje deklaruotų Filipinų piliečių skaičius didėja itin greitai, Migracijos departamentas kol kas nevertina, kodėl būtent uostamiestyje šis augimas toks ryškus.
„Migracijos departamentas neatlieka demografinių užsieniečių skaičiaus tyrimų pagal Lietuvos regionus“, – nurodė departamentas.
Tačiau Registrų centro duomenys rodo aiškią kryptį. 2024 metais Klaipėdoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 52 Filipinų piliečiai, 2025 metais – jau 498, o šiemet bendras jų skaičius pasiekė apie 1,3 tūkst.
Visoje Lietuvoje augimas taip pat labai spartus – nuo 136 asmenų, turėjusių leidimus gyventi 2022 metų pradžioje, iki daugiau kaip 6 tūkst. šiuo metu.
Nors deklaruotas adresas ne visada sutampa su faktine gyvenamąja vieta, šie skaičiai rodo, kad Filipinų piliečiai Lietuvos migracijos žemėlapyje tampa vis labiau matoma grupe. Klaipėda – vienas miestų, kuriame šis pokytis atsiskleidžia ypač ryškiai.
Kyla klausimų dėl pasibaigusių leidimų
Kartu keliamas klausimas, ar valstybė žino, kas nutinka užsieniečiams, kai baigiasi jų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje galiojimas.
Dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiai kreipiasi per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS.
Klausimą dėl tolesnio užsieniečių likimo pasibaigus leidimams gyventi iškėlė ir į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis verslininkas. Jo vardas ir pavardė redakcijai žinomi.
Migracijos departamentas teigia, kad dauguma užsieniečių, kurie dėl naujo leidimo nesikreipia, iš Lietuvos išvyksta. Neteisėtai šalyje pasilikusių asmenų, departamento teigimu, nustatoma tik labai retais atvejais.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ nurodė, kad įmokų ir išmokų apskaita pagal apdraustųjų pilietybę nėra vedama, todėl tokio statistinio pjūvio institucija neturi.
