Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad oro gynyba nėra tapusi dabartinės Vyriausybės prioritetu. Pasak jo, Lietuva kol kas neturi pakankamai pajėgumų savo oro erdvei apsaugoti, o priemonių, būtinų daugiasluoksnei oro gynybai, įsigijimas stringa.
<p penktadienį L. Kasčiūnas „Žinių radijui“ sakė, kad nors oro gynybos stiprinimo planas parengtas ir jame numatytos reikalingos įsigyti pozicijos, jau maždaug pusantrų metų šioje srityje iš esmės nepasistūmėta.
Iš 16 numatytų pajėgumų sutartys sudarytos tik dėl trijų
Politiko teigimu, daugiasluoksnės oro gynybos plane numatyta 16 pajėgumų, tačiau kol kas pasirašytos sutartys tik dėl trijų. Šiam planui įgyvendinti skirta pusė milijardo eurų.
L. Kasčiūnas svarstė, kad tokia padėtis rodo arba neveiklumą, arba tai, kad oro gynyba nelaikoma skubiu prioritetu.
Jo teigimu, Lietuvai vis dar trūksta radarų, galinčių aptikti objektus mažame ir vidutiniame aukštyje, taip pat identifikavimo bei radioelektroninės kovos priemonių ir dronų perėmėjų.
TS-LKD pirmininkas ragino paspartinti pirkimus ir sukurti visą daugiasluoksnę oro gynybos sistemą. Priešingu atveju, jo vertinimu, Lietuva ir toliau gali susidurti su chaosu, panašiu į tą, kuris kilo prieš kelias dienas.
ELTA primena, kad Lietuvoje kuriama integruota antidroninė sistema. Ji turėtų apjungti skirtingas oro erdvės stebėjimo ir dronų naikinimo priemones. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad sistema turėtų būti sukurta iki 2027 m. pabaigos, tačiau darbus tikimasi baigti bent pusmečiu anksčiau.
Pernai lapkritį Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, kad per trejus metus Lietuva turi sukurti integruotą oro erdvės gynybos sistemą. Joje turėtų dalyvauti kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnyba (VST).

