„Čekiukų“ byloje nuteistas buvęs Marijampolės vicemeras Artūras Visockis Lietuvos apeliaciniame teisme tikino nesijaučiantis padaręs nusikaltimą. Jis viliasi, kad teismas atsižvelgs į jo ir advokato Giedriaus Danėliaus pateiktus argumentus bei panaikins apkaltinamąjį sprendimą.
Apeliacinio teismo prašoma A. Visockį išteisinti. Jo gynėjas teigia, kad, įvertinus kitų „čekiukų“ bylų baigtis, politiko veika nebesiekia tokio pavojingumo, kad už ją būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Posėdyje tarp advokato G. Danėliaus ir Generalinės prokuratūros prokuroro Sauliaus Versecko kilo intensyvi diskusija dėl to, kokia atsakomybės rūšis turėtų būti taikoma politikui.
G. Danėlius savo poziciją iliustravo svetimoteriavimo pavyzdžiu: nors tai draudžiama, vien šis faktas savaime nereiškia, kad už tokį elgesį taikoma teisinė atsakomybė. Advokatas priminė, kad tokia nuostata esą galioja nuo Lietuvos krikšto 1387 m., daugiau nei 600 metų.
Prokuroras į tai atsakė, kad sankcijų galima sulaukti iš sutuoktinio, o svetimoteriavimas gali tapti skyrybų pagrindu. Jo teigimu, moralinė norma tam tikrais atvejais gali būti ir teisinė kategorija.
Advokatas taip pat tvirtino, kad A. Visockio negalima nuteisti dėl to, jog Marijampolės rajono savivaldybės tarybos reglamentas nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre ir todėl negaliojo. Be to, savivaldybių politikų atlygis buvo padidintas, o savo išlaidas jie dabar gali planuoti laisviau ir nebeturi teikti tokių ataskaitų.
G. Danėliaus vertinimu, A. Visockio veika prarado pavojingumą, nes norint gauti gerokai daugiau pinigų nebereikia teikti tokių dokumentų. Advokatas taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išteisinto tuomečio Jonavos rajono mero, dabartinio premjero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ byla ir kasacinio teismo išvada, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė.
Gynėjas pabrėžė, kad A. Visockis grąžino visus pinigus, todėl Marijampolės savivaldybės administracija atsisakė pareikšti ieškinį. Anot jo, savivaldybės administracijos darbas nebuvo sutrikdytas, o klientas nesiekė jos suklaidinti.
Vis dėlto prokuroras S. Verseckas prašė apeliacinį skundą atmesti. Jis teigė, kad A. Visockis suprato klastojantis dokumentus: pateikė 23 suvestines ir nurodė skirtingų rūšių degalų išlaidas.
Prokuroro vertinimu, ilgą laiką teikti svetimus čekius reiškia sistemingą tyčinį veikimą, o ne klaidą. Veikimo būdas, mastas ir trukmė, jo teigimu, rodo siekį apgaule gauti lėšų. S. Verseckas taip pat pabrėžė, kad politiko elgesys buvo ne tik nesąžiningas, bet ir šiurkščiai pažeidė teisės aktus, todėl pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino kaltu. Prokuroras laikėsi pozicijos, kad šioje byloje gali būti taikoma tik baudžiamoji atsakomybė.
Jis taip pat nurodė, kad žalos savivaldybei atlyginimas savaime nepanaikina politiko atsakomybės.
Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija sprendimą paskelbs lapkričio 19 d.
Šiuo metu A. Visockis dirba laikinojo Marijampolės mero Valdo Tumelio patarėju. Liepą įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui tuomečio mero Povilo Isodos „čekiukų“ byloje, P. Isoda neteko pareigų, o kartu su juo turėjo pasitraukti ir vicemerai, tarp jų – A. Visockis.
Kauno apygardos teismas praėjusių metų gruodį A. Visockiui skyrė 5 tūkst. eurų baudą. Jam taip pat trejus metus atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ir savivaldybių institucijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Buvęs vicemeras pripažintas kaltu dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Teismas nustatė, kad apgaule jis galėjo užvaldyti 3,4 tūkst. eurų Marijampolės savivaldybės administracijos lėšų.
Teisėsaugos tyrimo duomenimis, į savo ataskaitas vicemeras įrašė atsiskaitymus už kurą, atliktus daugiau nei 20 kitų asmenų banko kortelėmis, nors pats šių išlaidų realiai nepatyrė.
K. Podolskis teigė, kad čekius būstinėje laikė ir kiti partijos nariai.
A. Visockio ataskaitose taip pat buvo nurodyti mokėjimai už automobilio remontui skirtas detales. Tačiau Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjai nustatė, kad šios detalės negalėjo tikti A. Visockio naudojamam automobiliui.
