Jei pavasarį norite daržuose ir gėlynuose išvysti kuo mažiau šliužų, jų kontrolę verta pradėti dar rudenį. Šiuo metu svarbiausia sutvarkyti kenkėjų slėptuves ir sunaikinti rastus kiaušinėlius. Į ką atkreipti dėmesį, paaiškino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.
Atvėsus orams gali pasirodyti, kad šliužų sumažėjo, tačiau tai nereiškia, jog kitą sezoną jų nebus. Dalis suaugusių kenkėjų jau būna nugaišę, o jauni šliužai ieško drėgnų ir nuo šalčio apsaugotų vietų žiemoti. Todėl rudenį svarbu apžiūrėti ne tik matomus kenkėjus, bet ir vietas, kuriose jie gali slėptis.
Kompostas gali tapti šliužų veisykla
Viena pirmųjų tikrintinų vietų – kompostas. Ypač palankios sąlygos šliužams susidaro tada, kai organinės atliekos laikomos atviroje krūvoje.
G. Skujienė pabrėžė, kad kompostas neturėtų būti laikomas atvirai. Jei atliekos sukrautos tiesiog į krūvą, ypač po medžiais, ten gali susidaryti šliužų veisykla.
Rudenį reikėtų sutvarkyti kompostavimo vietą, organines atliekas laikyti uždaroje kompostinėje dėžėje ir nepalikti pūvančių augalų likučių.
Taip pat būtina apžiūrėti vietas, kur laikomos senos malkos, medžio gabalai, statybinės atliekos ar kiti daiktai, ilgai gulintys ant žemės. Šliužai ir jų kiaušinėliai gali būti po tokiais daiktais, žolių kupstuose ar mulčiuje. Specialistė rekomenduoja daiktus pakelti ir atidžiai patikrinti, kas yra po jais.
Balti rutuliukai gali reikšti naują kenkėjų kartą
Rudenį reikėtų ieškoti ne vien pačių šliužų, bet ir jų kiaušinėlių. Juos radus, būtina sunaikinti, kad pavasarį neišsiristų nauji kenkėjai.
G. Skujienė pataria pakelti ant žemės esančius daiktus ir apžiūrėti, ar po jais nėra baltų kiaušinėlių. Aptiktus kiaušinius galima nukasti mentele arba kastuvėliu ir sunaikinti – sutraiškyti ar sušaldyti.
Vien užberti kiaušinėlius druska, pasak mokslininkės, nepakanka. Taip pat ne visada veiksminga juos trypti, nes kiaušinėliai gali įsispausti į minkštą dirvą.
Kenkėjų kiaušinėlių ir jauniklių gali būti po šienu, mulčiu, senomis žolėmis arba juoda braškių auginimo plėvele. Tokias slėptuves reikėtų patikrinti ypač kruopščiai.
Pūvantys obuoliai – ne tik netvarka sode
Šliužams palankia vieta gali tapti ir sodas, kuriame ant žemės paliekami nukritę vaisiai. Pūvantys obuoliai jiems suteikia ir maisto, ir slėptuvę.
Specialistė įspėjo, kad nesurinkti pūvantys obuoliai yra rizikingi: kiekviename iš jų gali peržiemoti po du šliužus.
Todėl rudenį reikėtų surinkti nuo medžių nukritusius vaisius ir nepalikti jų pūti. Kartu verta pašalinti ir kitas augalų liekanas, kuriose galėtų įsikurti kenkėjai.
Kada prireikia papildomų priemonių?
Vien sklypo sutvarkymo gali neužtekti, jei šliužų jame daug arba jie nuolat atkeliauja iš gretimų teritorijų. Tokiu atveju galima pasitelkti ir papildomas apsaugos priemones.
Prieš žiemą reikėtų stebėti vietas, kuriose susitelkia jauni šliužai. Naudojant moliuskocidus – šiems kenkėjams naikinti skirtas priemones – būtina laikytis visų produkto etiketėje nurodytų naudojimo ir saugos reikalavimų.
Rudenį, kaip aiškino G. Skujienė, kovojama su kiaušinėliais juos sunaikinant, o su jaunikliais – vėlyvu šienavimu ir moliuskocidais.
Verta nepamiršti ir vejos. Jei žolė dar nenupjauta, ją galima nušienauti ir patikrinti drėgnas vietas, kuriose gali slėptis maži šliužai.
Šliužų problema gali trukti ne vienus metus
Net ir kruopščiai sutvarkius sklypą, kenkėjai gali sugrįžti, ypač jei jų yra kaimyninėse teritorijose. Dėl to svarbu neapsiriboti vienkartiniu rudeniniu tvarkymu ir nuolat prižiūrėti šliužams tinkamas slėptuves.
G. Skujienės teigimu, kova su šliužais trunka apie 4–5 metus. Vienas išlikęs šliužas gali padėti iki 200 kiaušinėlių, todėl sklype būtina siekti kuo didesnės švaros. Kompostines reikėtų uždengti, naudoti uždaras dėžes arba jas nuolat tvarkyti.
Pradėti galima nuo paprastų darbų: sutvarkyti kompostą, surinkti pūvančius vaisius, apžiūrėti po ant žemės gulinčiais daiktais esančias slėptuves ir sunaikinti rastus kiaušinėlius. Nuolatinė aplinkos priežiūra gali padėti sumažinti šliužų skaičių kitą sezoną.
