Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė, kad Juodkalnija nuosekliai juda link tikslo 2028 m. tapti Bendrijos nare. Tuo metu Ukrainą Briuselis paragino sparčiau įgyvendinti reformas, jei ši nori per dvejus metus užbaigti stojimo derybas.
Rusijos pradėta invazija į Ukrainą suteikė naują postūmį ES plėtrai. Šiuo metu iš šalių kandidačių pirmauja Juodkalnija, Albanija, Ukraina ir Moldova.
Kasmetinėje plėtros proceso ataskaitoje Briuselis išdėstė šių keturių valstybių veiksmų planus kelyje į narystę.
Už ES plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Marta Kos teigė, kad Juodkalnija stojimo sutartį galėtų pasirašyti jau kitų metų birželį. Vėliau dokumentą turėtų ratifikuoti visos 27 ES valstybės narės.
Pasak jos, Juodkalnija sėkmingai artėja prie tikslo 2028 m. tapti 28-ąja Europos Sąjungos nare.
Maždaug 650 tūkst. gyventojų turinčios Vakarų Balkanų valstybės kelyje į ES išlieka keli neišspręsti klausimai santykiuose su kaimynine Kroatija. Vis dėlto ES pareigūnai tikisi, kad derybose bus padaryta pažanga ir šios kliūtys bus pašalintos.
Manoma, kad po Juodkalnijos arčiausiai narystės yra Albanija ir Moldova. Briuselis tikisi, kad 2027 m. abi šalys pasieks reikšmingą pažangą.
ES pabrėžė, jog Moldova turi išlaikyti dabartinį reformų tempą, kad galėtų įgyvendinti ambicingą, tačiau realistišką planą – iki 2028 m. pradžios užbaigti stojimo derybas.
Ukrainai reikia spartinti reformas
M. Kos teigiamai įvertino Ukrainos reformas, vykdomas karo su Rusija sąlygomis. Ji paragino šalį nenuleisti tempo ir toliau dirbti, kad kitais metais stojimo derybose būtų galima pasistūmėti pirmyn.
Briuselio vertinimu, Ukraina turėtų dar labiau paspartinti reformas, jeigu nori pasiekti tikslą iki 2028 m. pabaigos užbaigti stojimo derybas.
Vis dėlto ES kol kas vengė nustatyti konkretesnį Ukrainos įstojimo į Bendriją grafiką. Pareigūnai aiškino, kad dėl tebesitęsiančio karo situacija išlieka pernelyg nenuspėjama, todėl numatyti tikslias būsimų narystės proceso etapų datas nėra įmanoma.
Kitų kandidačių – ypač Sakartvelo ir Serbijos – pažanga stojimo kelyje sustojo arba net pablogėjo.
Praėjusį mėnesį rinkimuose pralaimėjus ilgamečiam Serbijos lyderiui Aleksandarui Vučičiui, Briuselyje atsirado vilčių, kad Belgradas pasirinks kitą kryptį.
Tačiau ES plėtrai grėsmę gali kelti kitais metais Bendrijos šalyse vyksiantys rinkimai, ypač Prancūzijoje. Šios šalies kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen laikoma rinkimų favorite ir yra pažadėjusi, kad patekusi į valdžią stabdytų naujų valstybių priėmimą į Europos Sąjungą.
