Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kylančius konfliktus stebinti atlikėja Ieva Zasimauskaitė pripažino, kad svetimas skausmas ir žmonių elgesys vieni su kitais ją stipriai paveikia. Dėl to ji teigė nebegalinti likti abejinga.
Atlikėją apėmė liūdesys dėl nykstančio žmogiškumo
Savo žinutėje Ieva atvirai kalbėjo apie pastaruoju metu ją lydintį liūdesį. Ji svarstė, kur pradingo užuojauta, gebėjimas išklausyti ir nuoširdus ryšys su kitu žmogumi.
Atlikėja rašė, kad pasaulis, jos akimis, tarsi kraustosi iš proto, o žmonėse vis sunkiau pastebėti širdį. Ji pasigedo žmogaus, kuriam rūpėtų ne tik jo paties išgyvenimai, bet ir kitas, kuris gebėtų išklausyti, apkabinti, kartu ieškoti sprendimų bei iš tiesų jausti.
Ievai tai, kas vyksta pasaulyje ir Lietuvoje, kelia baimę. Ji prisipažino kartais norinti pabėgti į kitokią, paralelinę realybę, kurioje dar egzistuotų vertybės ir sveikas protas.
„Mes patys save taip išnaikinsim“
Dainininkė teigė, kad vos per vieną dieną ją palietė keli įvykiai, nors jie nebuvo tiesiogiai susiję su ja. Anot Ievos, jai skaudu, kai kitam žmogui skauda, apie jį neteisingai kalbama ar jis puolamas komentaruose.
Ji taip pat perspėjo, kad visuomenė pati save skaldo. Atlikėjos manymu, jei žmonės ir toliau vieni kitus naikins, tam nebereikės jokio išorinio įsikišimo.
Kai kitokia nuomonė tampa pažeminimu
Ieva atkreipė dėmesį į situacijas, kuriose, jos vertinimu, peržengiamos pagarbos ribos: mamos smerkiamos dėl sunkumų, reiškiama rasinė neapykanta, niekinamas kito žmogaus tikėjimas, o smurtas ir jo filmavimas pateikiami kaip neva įprasta gyvenimo dalis.
Atlikėja pabrėžė, kad žmonės gali turėti skirtingas nuomones, tačiau jų reiškimas neturėtų virsti kito žeminimu. Ji klausė, nuo kada į dviejų žmonių santykius turi įsitraukti šimtas žmonių, nematančių viso konteksto, ir nuo kada sunkumų patiriančios mamos vadinamos egoistėmis, silpnomis ar kvailomis.
Ieva taip pat kėlė klausimus dėl moterų įžeidinėjimo, vaikų neskiepijančių mamų vadinimo įžeidžiais žodžiais, kitos rasės žmonių niekinimo bei jų tikėjimo puolimo. Ji piktinosi ir tuo, kad už išprievartavimą ne visada skiriama laisvės atėmimo bausmė, o sumuštam žmogui nepadedama, bet jo kančia filmuojama ir pateisinama tuo, kad „toks pasaulis“.
Atlikėja pabrėžė, kad toks elgesys nėra normalus, net jei panašūs dalykai vyksta ne vien šiandien.
Žmogiškumas – gebėjimas pajusti ir kito skausmą
Ieva svarstė, kad tikras žmogiškumas atsiskleidžia ne tada, kai žmogus jaučia tik savo skausmą, bet ir tada, kai geba pastebėti kito išgyvenimus. Ji ragino nebijoti apginti, ginčytis pagarbiai, o konfliktui pasibaigus – apkabinti ar bent atsiprašyti už pernelyg karštą reakciją ir parodyti, kad kito žmogaus iš tiesų klausomasi.
Savo kreipimesi dainininkė paragino žmones neužverti širdžių ir neprarasti jautrumo net tada, kai, jos manymu, pasaulis juda netinkama kryptimi.
Ieva kvietė nesusiskaldyti, nekovoti tarpusavyje ir neapsiriboti vien savo interesais bei griežtomis ribomis. Ji priminė, kad visi žmonės gyvena tame pačiame pasaulyje, todėl turėtų gerbti vieni kitus.
