Ukraina pirmadienį pareiškė, kad trapias viltis dėl galimos pažangos siekiant taikos sudaužė Rusijos smūgiai mokyklai, kurioje buvo dalijama humanitarinė pagalba. Per ataką žuvo mažiausiai 26 žmonės.
Kyjivo teigimu, pasibaigus paliauboms Chersono srityje Maskva atnaujino smūgius pietiniame regione. Tai buvo ilgiausia kovų pertrauka tarp kaimyninių šalių nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais.
Ši reta pauzė, kuriai tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump, buvo skirta sudaryti sąlygas misijai į Rusijos okupuotą Oleškų miestą. Paliaubos prasidėjo antradienį ir baigėsi sekmadienį, o nė viena pusė nepranešė apie jų pažeidimus.
Mokykloje žuvo pagalbos atvykę žmonės
Praėjus kelioms valandoms po paliaubų pabaigos Rusija kelis kartus smogė vienam su Chersonu besiribojančios Zaporižios kaimui. Laikinasis regiono gubernatorius pranešė, kad žuvo mažiausiai 26 žmonės.
Dalis aukų į vietos mokyklą buvo atvykę pasiimti humanitarinės pagalbos. Ukrainos pagalbos tarnybų paskelbtuose vaizduose matyti iš pastato likę rūkstantys griuvėsiai ir įvykio vietoje dirbantys gelbėtojai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kasdieniame kreipimesi sakė, kad pagalba mokykloje žmonėms buvo dalijama kiekvieną pirmadienį. Pasak jo, pirmasis smūgis surengtas vos susirinkus žmonėms – panaudotos kelios aviacijos bombos, o vėliau į slėptuvę suduotas pakartotinis smūgis.
Tarp žuvusiųjų buvo du 44 metų gelbėtojai – Denysas Konovalenka ir Oleksijus Suščevskis. Tarnyba pabrėžė, kad jie kasdien padėdavo žmonėms pavojingomis sąlygomis, rizikuodami savo gyvybėmis.
V. Zelenskis teigė, kad po Oleškų paliaubų buvo atsiradusi galimybė tolesniais veiksmais parodyti, jog taikos siekimo pažanga įmanoma. Jo vertinimu, Rusijos surengtos žudynės pasiuntė priešingą signalą – esą Maskva tikisi dar daugiau smurto, į kurį turi būti atsakyta.
Paliaubos leido evakuoti gyventojus
Praėjusią savaitę paskelbtas ugnies nutraukimas sudarė sąlygas evakuoti žmones iš Rusijos okupuotų Oleškų. Tai buvo ilgiausia kovų pertrauka šiame kare, kuris tęsiasi jau penktus metus, pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti namus.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija atmetė Kyjivo siūlymą paliaubas pratęsti. Ukrainos kariuomenė taip pat tvirtino, kad Maskva kovų pauzę išnaudojo savo pozicijoms įtvirtinti.
Kremlius šių kaltinimų nepaneigė. Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį žurnalistams sakė, kad tokia praktika panašiomis aplinkybėmis yra įprasta, ir teigė, jog anksčiau kovų pertraukomis persigrupavimui naudojosi ir Ukrainos kariuomenė.
D. Peskovas Oleškų humanitarinę misiją pavadino sėkminga, išskyrė gerą visų pusių bendradarbiavimą ir Rusijos žmogaus teisių komisarės Janos Lantratovos vaidmenį.
J. Lantratova paliaubas prižiūrėjo kartu su Ukrainos ombudsmenu Dmytro Lubinecu. Tai buvo vienas reikšmingiausių Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimo pavyzdžių nuo karo pradžios. Misijos metu žmonės evakuoti tiek į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, tiek į Maskvos aneksuotą Krymą.
Kremlius nurodė, kad šiuo metu kitų panašių misijų neplanuojama.
JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas pirmadienį pranešė, kad Vašingtono tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos turėtų būti atnaujintos kitą savaitę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragina ieškoti sprendimo užsitęsusiam karui, tačiau proveržio kol kas nepasiekta.
S. Witkoffo teigimu, derybos vyks lapkričio 10 ir 11 dienomis Abu Dabyje. Kyjivas ir jo Europos sąjungininkai nerimauja, kad D. Trumpas vis dažniau palaiko Maskvos poziciją.
Po paliaubų – ir kibernetinės atakos
Rusija ir Ukraina taip pat pranešė apie kibernetines atakas prieš jų skubaus perspėjimo programėles. Įsilaužimai įvyko praėjus vos kelioms valandoms po paliaubų pabaigos.
Ukraina įtaria, kad buvo pažeista oro pavojaus perspėjimo sistema. Milijonams naudotojų išsiųsti melagingi pranešimai apie radiacijos grėsmę. Ši sistema gyventojams teikia gyvybiškai svarbią informaciją apie artėjančius Rusijos dronus ir raketas.
Rusija šiais metais sustiprino atakas, naudodama balistines raketas ir greitus reaktyvinius dronus, kuriuos sunku perimti.
Maskva savo ruožtu nurodė, kad buvo įsilaužta į Nepaprastųjų situacijų ministerijos programėlę, kuri taip pat siunčia perspėjimus apie atakas.
Rusijoje ši programėlė nėra plačiai naudojama, nes pranešimai apie Ukrainos dronų smūgius ten siunčiami rečiau, o pasienio regionuose įspėjimai paprastai perduodami SMS žinutėmis.
