Prancūzijoje augant pragyvenimo išlaidoms, ketvirtadienį visoje šalyje į gatves išėjo tūkstančiai streikuojančių darbuotojų ir kitų protestuotojų. Po kelias savaites trukusių demonstracijų tai tapo nauju įtampos eskalacijos etapu.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad iki 17 val. vietos laiku, arba 18 val. Lietuvos laiku, Paryžiuje ir kituose šalies miestuose protestavo apie 600 tūkst. žmonių. Tarp jų buvo studentų, moksleivių, mokytojų, vadinamųjų geltonųjų liemenių aktyvistų, ūkininkų ir kitų darbuotojų.
Protestai vyksta Prancūzijai, antrai pagal dydį euro zonos ekonomikai, mėginant subalansuoti valstybės finansus. Iki rinkimų, kuriuose bus renkamas centristų prezidento Emmanuelio Macrono įpėdinis, liko pusė metų, o apklausose pirmauja kraštutiniai dešinieji.
Vyresniųjų klasių moksleivių judėjimas iš pradžių kilo dėl mokymosi sąlygų. Jis sutapo su plačiai paplitusiu nepasitenkinimu dėl brangstančio gyvenimo ir nelygybės. Spalio 17 dieną ši įtampa peraugo į didžiausias riaušes Prancūzijoje per daugelį metų.
Paryžiuje vykusiame mitinge profesinių sąjungų federacijos CGT lyderė Sophie Binet teigė, kad pagrindinis klausimas jau nėra tai, ar protestuotojai pasieks pergalę, o kiek jiems pavyks laimėti.
Profesinės sąjungos reikalauja visuotinio atlyginimų didinimo, mokesčių reformų ir geresnių mokymosi sąlygų jaunimui. Jos taip pat kritikuoja policijos taikomus ribojimus kai kurioms protesto akcijoms.
Dauguma eitynių praėjo taikiai, tačiau kai kuriuose miestuose kilo susirėmimų. Leone buvo padegtas mažiausiai vienas automobilis, policija panaudojo ašarines dujas.
Vynuogių augintojas Martinas Thiberge sakė į protestą atėjęs todėl, kad šios demonstracijos, jo vertinimu, subūrė skirtingas Prancūzijos visuomenės grupes. Lione jis pabrėžė norintis iš savo darbo uždirbti orų atlyginimą.
Paryžiuje visą dieną lankytojams buvo uždaryti turistų pamėgti Eifelio bokštas ir Triumfo arka.
Mokyklas apėmė blokados
Keliose šalies vietose protestavo dešimtys moksleivių. Vyriausybė pranešė, kad blokados buvo surengtos 81 iš maždaug 3,7 tūkst. Prancūzijos vidurinių mokyklų.
Moksleivių asociacija tvirtino, kad pamokos buvo nutrauktos 1 tūkst. vidurinių mokyklų. Į šį skaičių įtrauktos ir užblokuotos, ir streiko dieną uždarytos įstaigos.
Švietimo ministerijos duomenimis, visoje šalyje streikavo apie 16 proc. mokytojų.
AFP žurnalistas pranešė, kad Paryžiuje policija panaudojo ašarines dujas, siekdama sutrukdyti moksleiviams užblokuoti prieigą prie Helene-Boucher vidurinės mokyklos.
Streiką paskelbė valstybinių ir privačių švietimo įstaigų profesinės sąjungos. Prie akcijos taip pat jungėsi geležinkelininkų, valstybinių ligoninių ir pašto darbuotojams atstovaujančios organizacijos.
Ryte geležinkelių sistemoje buvo jaučiami tam tikri sutrikimai. Paryžiaus Monparnaso stotyje psichologė, prisistačiusi Jeanne, pasakojo, kad jos kelionė buvo atidėta. Ji sakė suprantanti situaciją, nors buvo nemalonu anksti keltis, laukti ir vėliau sužinoti, kad traukinys atšauktas.
Policija sulaukė kritikos
Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas trečiadienį paskelbė, kad visoje Prancūzijoje bus dislokuota 70 tūkst. policijos pareigūnų ir saugumo pajėgų narių. Jis pažadėjo itin griežtą reakciją į smurtą ir neramumus.
Nors dauguma protestų buvo taikūs, dalis jų virto susirėmimais su policija. Minioms išvaikyti pareigūnai naudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Šeštadienį Paryžiuje į saugumo pajėgas buvo paleisti padegamieji užtaisai. Dėl to pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti.
Policijos veiksmus kai kurie kritikai įvertino kaip pernelyg griežtus. Dėl įtarimų, kad demonstrantai buvo žalojami ir su jais elgiamasi žiauriai, pradėti vidaus tyrimai.
Keli paaugliai protestuotojai buvo sunkiai sužeisti, o tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti.
Panašios demonstracijos pastarosiomis savaitėmis vyko ir kitose Europos šalyse – Danijoje, Vokietijoje bei Italijoje.
