Gripo sezonas Lietuvoje įsibėgėja. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, spalio 12–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, užregistruota daugiau gripo atvejų.
Šiam sezonui skirtos gripo vakcinos jau pristatytos į „Gintarines vaistines“, todėl norintieji gali skiepytis jau dabar. Specialistai pabrėžia, kad nereikėtų laukti sergamumo piko, nes po vakcinacijos imuniniam atsakui susiformuoti reikia laiko.
Minėtą savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 rodiklis siekė 538,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Nors bendras rodiklis šiek tiek sumažėjo dėl mažesnio ŪVKTI ir COVID-19 atvejų skaičiaus, susirgimų gripu padaugėjo. Epideminio sergamumo lygio kol kas nepasiekė nė viena savivaldybė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė teigia, kad dabar, kai gripo atvejų daugėja, tačiau pikas dar nepasiektas, yra tinkamas metas pasirūpinti vakcinacija.
Po skiepo imuninis atsakas nesusidaro iš karto – dažniausiai tam prireikia maždaug 10–14 dienų. Jei žmogus užsikrečia prieš pat vakcinaciją arba netrukus po jos, organizmas dar gali būti nespėjęs suformuoti pakankamos apsaugos. Todėl, pasak vaistininkės, nereikėtų laukti, kol aplink susirgs daugiau žmonių: pasiskiepijus dabar organizmas turės laiko pasiruošti galimam kontaktui su gripo virusu.
Kodėl praėjusių metų vakcina neapsaugo visam laikui?
Praėjusį rudenį nuo gripo pasiskiepijusiems žmonėms gali kilti klausimas, kodėl vakcinaciją rekomenduojama kartoti. Viena svarbiausių priežasčių – gripo virusas nuolat kinta. Atsižvelgiant į cirkuliuojančias jo atmainas, vakcinos sudėtis pritaikoma kiekvienam naujam sezonui.
Be to, laikui bėgant silpnėja ir po ankstesnės vakcinacijos susiformavusi organizmo apsauga.
Šie du veiksniai – besikeičiantis virusas ir silpnėjantis imuninis atsakas – yra pagrindinės priežastys, dėl kurių nuo gripo rekomenduojama skiepytis kasmet.
Skiepytis galima ne tik gydymo įstaigoje
Suaugusiesiems nebūtina dėl skiepo vykti į atskirą gydymo įstaigą. Vakcinuotis galima ir tose vaistinėse, kuriose įrengti skiepų kabinetai. Procedūrą atlieka reikiamą kvalifikaciją turintys išplėstinės praktikos vaistininkai.
L. Vanagaitės teigimu, tokia galimybė ypač patogi žmonėms, kuriems dėl darbo ar kitų kasdienių įsipareigojimų sunku rasti laiko atskiram vizitui.
Prieš skiepą išplėstinės praktikos vaistininkas įvertina žmogaus sveikatos būklę, suteikia būtiną informaciją ir atsako į klausimus. Kadangi vaistinė daugeliui yra įprasto kasdienio maršruto dalis, vakcinaciją galima lengviau suderinti su kitais planais, taip pat pasiskiepyti savaitgaliais. Informacija apie atliktą vakcinaciją įvedama į e. sveikatos sistemą.
Nereikėtų laukti, kol susirgs artimieji
Lietuvoje gripo atvejų daugėja, tačiau sergamumo pikas dar nepasiektas. Panašios tendencijos matomos ir kitose Europos šalyse: daugiau žmonių dėl kvėpavimo takų ligų kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas, nors gripo aktyvumas kol kas išlieka nedidelis. Tarp nustatomų gripo virusų vyrauja A tipo virusai.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad žmonės neretai susimąsto apie skiepą tik tada, kai gripu suserga šeimos narys, kolega ar kitas artimas žmogus. Tačiau tokiu metu rizika pačiam užsikrėsti iki susiformuojant imuniniam atsakui gali būti didesnė.
Sprendimo skiepytis, pasak L. Vanagaitės, nereikėtų atidėti iki pirmųjų ligos atvejų artimiausioje aplinkoje. Kadangi pakankamai apsaugai susiformuoti po vakcinacijos prireikia maždaug dviejų savaičių, skiepu verta pasirūpinti dar prieš ryškesnį sergamumo augimą.
