Švedijos Centro partijos vadovė Elisabeth Thand Ringqvist pirmadienį pranešė, kad nesugebėjo suburti vyriausybės, kurią remtų ir kairiosios, ir dešiniosios politinės jėgos.
Po rugsėjo 13-ąją vykusių rinkimų tai reiškia, kad šalis vis dar nepriartėjo prie naujos vyriausybės suformavimo.
Pasak E. Thand Ringqvist, parlamente šiuo metu galima įžvelgti daugumą, palaikančią centro politiką, tačiau nepakanka paramos centro vyriausybei. Dabar tolesnį veiksmą turės pasirinkti parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas.
Rinkimuose opozicinis kairiųjų blokas gavo daugumą, trimis vietomis aplenkęs kadenciją baigusio ministro pirmininko Ulfo Kristerssono vadovaujamą dešiniųjų bloką. Vis dėlto kairiųjų lyderei Magdalenai Andersson jau du kartus nepavyko suformuoti savo politinės stovyklos vyriausybės.
Kai nei kairiosios, nei dešiniosios partijos nesugebėjo užsitikrinti daugumos, parlamento pirmininkas A. Norlenas pavedė Centro partijos lyderei įvertinti galimybę sukurti vadinamąjį vidurio variantą.
Centro partija nesutinka bendradarbiauti su „Švedijos demokratais“, todėl dešiniajam blokui tapo itin sunku surinkti reikiamą paramą parlamente. Tuo metu kairėje politinio spektro pusėje centristai atsisako remti vyriausybę, kurioje dalyvautų Kairioji partija.
Parlamento pirmininkas ministro pirmininko kandidatūrą balsavimui gali teikti daugiausia keturis kartus. Jei ir ketvirtasis bandymas būtų nesėkmingas, Švedijoje turėtų būti rengiami pirmalaikiai rinkimai.
Politikos ekspertai mano, kad didėjanti pirmalaikių rinkimų grėsmė gali sustiprinti partijų spaudimą ieškoti kompromisų ir peržiūrėti savo nustatytas politines „raudonąsias linijas“.
Švedijai ilgos derybos dėl vyriausybės nėra neįprastos. Po 2022 metų rinkimų jos truko 37 dienas, o 2018 metais – net 134 dienas.
