Dyzeliniai automobiliai Lietuvoje ilgą laiką buvo vertinami kaip vienas taupiausių pasirinkimų, ypač tiems, kurie per metus nuvažiuoja daug kilometrų. Tačiau dyzelino kainai pakilus virš 2 eurų už litrą, jų ekonominis pranašumas prieš elektromobilius pastebimai mažėja.
Skaičiavimai rodo, kad per metus įveikiant 20 tūkst. kilometrų vien degalams ir elektrai išleidžiamų pinigų skirtumas gali viršyti 2 tūkst. eurų. Vis dėlto galutinis elektromobilio ekonomiškumas priklauso ne vien nuo nuvažiuojamo atstumo – labai svarbu, kur transporto priemonė įkraunama ir kiek už tai mokama.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, elektromobilių šalies keliuose sparčiai daugėja. 2026 metų rugsėjį Lietuvoje įregistruoti 2 673 elektriniai lengvieji automobiliai – 39,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Į šią kategoriją patenka visiškai elektra varomi automobiliai ir iš tinklo įkraunami hibridai. Spalio pradžioje Lietuvoje iš viso buvo įregistruoti 62 974 tokie automobiliai, o prieš metus jų skaičius siekė 40 276.
Dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiausią Lietuvos lengvųjų automobilių parko dalį, tačiau augantis elektrinių transporto priemonių skaičius rodo palaipsnį vairuotojų pasirinkimų pokytį.
Automobilių nuomos bendrovės „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus teigia, kad vienu svarbiausių sprendimą lemiančių veiksnių tampa transporto išlaidos. Jo vertinimu, pasirinkimą dažniausiai nulemia racionalūs argumentai ir poveikis asmeniniam ar įmonės biudžetui. Anksčiau elektromobiliai daugeliui atrodė brangūs ir nepraktiški, tačiau tobulėjančios technologijos bei brangstantys degalai keičia šį vertinimą, todėl elektromobilis vis dažniau pasirenkamas ir dėl galimybės sutaupyti.
Kiek atsieina 100 kilometrų kelionė?
Pastaruoju metu išaugusios dyzelino kainos pakeitė ankstesnius skaičiavimus, kuriais vairuotojai rėmėsi ieškodami ekonomiško automobilio.
Jeigu dyzelinis visureigis 100 kilometrų sunaudoja 7 litrus degalų, o litro kaina siekia 2,21 euro, tokia kelionė kainuoja 15,47 euro.
Panašaus dydžio elektromobilio, sunaudojančio 20 kWh elektros energijos 100 kilometrų, eksploatacija būtų pigesnė, jei jį pavyktų įkrauti namuose. Taikant 0,25 euro už kilovatvalandę tarifą, 100 kilometrų kelionė kainuotų 5 eurus.
Taigi pagal šį pavyzdį vien energijai išleidžiama suma dyzeliniu automobiliu būtų daugiau kaip tris kartus didesnė nei elektromobiliu.
E. Čiagus pabrėžia, kad kuo daugiau kilometrų nuvažiuojama, tuo ryškesnis gali būti elektromobilio finansinis pranašumas. Tačiau vertinant visas išlaidas būtina įtraukti automobilio įsigijimo ar nuomos kainą, draudimą ir techninę priežiūrą.
Įkrovimas viešose stotelėse naudą sumažina
Elektromobilio eksploatacijos kainai didelę įtaką daro tai, ar jį galima krauti namuose arba darbovietėje. Viešosiose stotelėse elektra paprastai kainuoja brangiau, todėl skirtumas tarp elektromobilio ir dyzelinio automobilio tampa mažesnis.
Jeigu viešojoje stotelėje viena kilovatvalandė kainuotų 0,50 euro, 20 kWh sunaudojantis elektromobilis 100 kilometrų kelionei išleistų 10 eurų.
Ši suma vis tiek būtų mažesnė už 15,47 euro, kuriuos pagal pateiktą pavyzdį kainuotų 100 kilometrų kelionė dyzeliniu visureigiu.
Vis dėlto per metus nuvažiuojant 20 tūkst. kilometrų sutaupymas tokiu atveju siektų apie 1 094 eurus. Todėl renkantis automobilį svarbu atsižvelgti ne tik į deklaruojamas energijos sąnaudas, bet ir į realias įkrovimo sąlygas.
Turint galimybę didžiąją dalį elektros įsigyti pagal namų ūkio tarifą, elektromobilis gali būti gerokai ekonomiškesnis. Tačiau nuolat naudojantis brangesnėmis greitojo įkrovimo stotelėmis jo pranašumas gali smarkiai sumažėti.
Skaičiavimus keičia ir elektros kaina
E. Čiagaus teigimu, elektromobilių ekonominį pranašumą lemia ne tik mažesnės energijos sąnaudos. Svarbi ir galimybė bent dalį reikiamos elektros pasigaminti Lietuvoje.
Benzino ir dyzelino atveju Lietuva priklauso nuo importuojamų išteklių, o elektros energija gali būti gaminama šalies viduje. Nors elektros kainos biržoje smarkiai svyruoja, ši aplinkybė vartotojams gali būti naudinga.
Kintamą elektros tarifą pasirinkę gyventojai, galintys patys nustatyti elektromobilio įkrovimo laiką, gali rinktis valandas, kai elektra kainuoja mažiau.
Mažiausia kaina ne visada būna naktį. Ji priklauso nuo elektros gamybos ir vartojimo santykio, todėl tam tikromis dienomis pigesnės valandos gali pasitaikyti ir vidurdienį, ypač kai daug elektros pagamina saulės elektrinės.
Ilgainiui didesnė vietinės elektros gamyba galėtų sumažinti Lietuvos transporto sektoriaus priklausomybę nuo importuojamos naftos ir jos kainų svyravimų.
Vis dėlto vien mažesnė kelionės kaina nėra pakankamas pagrindas nuspręsti atsisakyti dyzelinio automobilio. Reikėtų įvertinti pradinę investiciją, transporto priemonės vertės mažėjimą, naudojimo laikotarpį ir per metus nuvažiuojamą atstumą.
