Lietuvoje vienoje šeimoje kilo rimtas konfliktas dėl gimtadienio proga vaikui padovanoto loterijos bilieto. Krikšto tėvo įteiktas bilietas laimėjo didelę pinigų sumą, tačiau netikėtas prizas sukėlė ginčą tarp artimųjų.
Vaiko tėvai teigė pasiūlę laimėjimą pasidalyti po lygiai, bet krikšto tėvo žmona su tokiu siūlymu nesutiko. Ji esą pagrasino kreiptis į policiją ir teismą, tvirtindama, kad bilietas buvo pavogtas. Įraše buvo nurodyta, jog parduotuvės vaizdo kamerų įrašuose matytųsi bilietą perkantis krikšto tėvas.
Šeima konkretaus laimėjimo dydžio neviešino, nes norėjo išlikti anonimiška. Vis dėlto pabrėžė, kad tai nebuvo 2024 metais laimėta garsioji 81 milijono eurų suma.
Teisininkas paaiškino, kam apskritai dovanojamas loterijos bilietas
Teisininkas Tomas Seikalis naujienų portalui tv3.lt anksčiau sakė, kad tokioje situacijoje svarbu įvertinti patį loterijos bilietą ir dovanojimo aplinkybes. Reikėtų išsiaiškinti, ar bilietas buvo vardinis, paprastas, ar jau užregistruotas loterijos savitarnoje.
Jo vertinimu, krikšto tėvas bilietą tikriausiai įteikė tam, kad vaikas ar jo šeima turėtų galimybę laimėti. Jeigu krikšto tėčio žmona kreiptųsi į teismą, tokio ginčo baigtis jai nebūtinai būtų palanki. Tam reikėtų įrodymų, kad laimėjimas turėjo būti perduotas bilietą dovanojusiems giminaičiams arba kad dėl jo buvo susitarta kitaip.
T. Seikalis atkreipė dėmesį į pagrindinį dovanos tikslą: loterijos bilietas įprastai įteikiamas tam, kad gavėjas galėtų patikrinti, ar bilietas laimingas, o ne tam, kad vėliau privalėtų laimėjimą grąžinti dovanotojui.
Lietuvoje loterijos bilietai dažnai dovanojami per Kalėdas, gimtadienius ar kitas progas. Tokia dovana paprastai kainuoja nedaug, tačiau suteikia galimybę laimėti gerokai didesnę sumą. Pasak teisininko, tai yra simbolinis pirkinys, kurio vertę lemia ne pati prekė, o galimybė laimėti.
Kaltinimai vagyste be įrodymų gali sukelti rimtų problemų
Teisininkas pabrėžė, kad kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į teismą, tačiau kartu būtina įvertinti, ar ieškinys nėra paremtas piktnaudžiavimu teisėmis ir ar pakanka įrodymų. Žmona turėtų pagrįsti, kad laimėjimas iš tiesų priklauso jai. Tokiais įrodymais galėtų būti liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ar kita medžiaga.
Jeigu rimtų įrodymų nėra, kreipimasis į policiją ir teismą galėtų būti beprasmiškas. T. Seikalis svarstė, kad žmogus gali atsidurti nepatogioje padėtyje, jeigu pirmiausia padovanoja nebrangų loterijos bilietą, o sužinojęs apie didelį laimėjimą vėliau ima reikalauti pinigų sau.
Teisininkas taip pat paaiškino, kad pinigų ar turto dovanojimui taikomi įvairūs teisiniai reikalavimai, įskaitant apmokestinimą ir deklaravimą. Tačiau loterijos bilietams, net ir tiems, kurie laimi didelę sumą, tokie apribojimai netaikomi. Pats bilietas yra nedidelės vertės, o didelis būna tik jo laimėjimas.
Įraše teigta, kad krikšto tėčio žmona ketina teisme įrodinėti bilieto vagystę. Toks kaltinimas gali turėti rimtų pasekmių, jeigu vaiko tėvai būtų apkaltinti melagingai. Pasak T. Seikalio, nepagrįsti teiginiai apie vagystę gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Teisininkas priminė, kad civiliniame procese asmuo prisiekia sakyti tiesą. Melagingi parodymai teisme nėra tas pats, kas neatsakingas pasakojimas privačiame pokalbyje, nes teisme tokie teiginiai oficialiai fiksuojami ir dėl jų gali kilti rimtų nemalonumų.
Be to, parduotuvės kamerų įrašas, kuriame matomas krikšto tėvas, perkantis bilietą, savaime neįrodytų, kad laimėjimas priklauso jam ar jo žmonai. Toks vaizdas tik patvirtintų, kad krikšto tėvas įsigijo bilietą, kuris vėliau buvo padovanotas.
