Dieną žmogus gali beveik nekosėti, tačiau vakare atsigulus pajusti gerklės kutenimą ir pradėti sausai kosėti. Jei nėra slogos, temperatūros ar kitų peršalimo simptomų, dažnas pirmiausia renkasi sirupą ar pastiles. Vis dėlto tai, kad kosulys kartojasi konkrečiu metu ar tam tikromis aplinkybėmis, gali būti svarbi užuomina ieškant ne priemonės simptomui slopinti, o tikrosios priežasties.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė pasakoja, kad vaistinėje žmonės neretai kreipiasi dėl kosulio, kuris juos vargina vakare, naktį arba atsigulus, nors dieną savijauta būna gera. Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kosulio pobūdį, bet ir į jo atsiradimo laiką bei aplinkybes, kuriomis jis sustiprėja.
Pasak E. Šeibokaitės, reikėtų išsiaiškinti, kiek laiko kosulys trunka ir kada tiksliai prasideda: atsigulus, po valgio, suvalgius tam tikro maisto ar išgėrus konkrečių gėrimų. Taip pat svarbu įvertinti, ar žmogus jaučia rėmenį, rūgštų skonį burnoje, gerklės kutenimą, perštėjimą ar užkimimą, ar nėra užgulta nosis ir gleivės neteka į gerklę. Kosuliui įtakos gali turėti ir alergijos, rūkymas bei vartojami vaistai.
Kada kosulys tampa svarbia užuomina?
Jei kosulys prasideda kartu su sloga, gerklės skausmu, temperatūra ar bendru negalavimu, dažniausiai jis būna susijęs su kvėpavimo takų infekcija. Tačiau kai kitų peršalimo požymių nėra, o kosulys pasikartoja tik tam tikromis aplinkybėmis, reikėtų svarstyti ir kitas galimas priežastis.
Sausas ir dirginantis kosulys gali kilti dėl gerklės ar kvėpavimo takų sudirginimo, taip pat dėl alergijos. Jei jis sustiprėja atsigulus arba po valgio, viena iš galimybių yra gastroezofaginis refliuksas. Švokštimas, dusulys ar kosulio pasikartojimas konkrečioje aplinkoje gali būti susiję su alergija ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Vis dėlto vien pagal kosulio pobūdį nustatyti jo priežasties negalima.
Rėmens gali nebūti, tačiau refliuksas vis tiek įmanomas
Kosulys dažniausiai siejamas su kvėpavimo sistema, todėl refliuksas ne visuomet iš karto įtariamas. Kai skrandžio turinys grįžta į stemplę, gali būti dirginama stemplė ir aplinkiniai audiniai, todėl suaktyvėja kosulio refleksas. Kai kuriais atvejais rūgštis gali pasiekti ryklę ar gerklas.
Tada gali atsirasti gerklės kutenimas ar perštėjimas, noras dažnai atsikrenkšti ir užkimimas. Įprasto rėmens gali nebūti – tokia būklė kartais vadinama tyliuoju refliuksu. Kosulys gali sustiprėti po valgio, vakare arba atsigulus, tačiau šie požymiai savaime nepatvirtina refliukso, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos būklės.
Priežastis gali būti ir vartojami vaistai
Užsitęsusį kosulį kartais sukelia ne liga, o nepageidaujamas vaistų poveikis. Klasikinis pavyzdys – AKF inhibitoriai, skiriami padidėjusiam kraujospūdžiui ir kai kurioms širdies bei inkstų ligoms gydyti.
Tokiu atveju kosulys dažniausiai būna sausas, dirginantis ir be skreplių. Jis nebūtinai prasideda iškart pradėjus gydymą – gali pasireikšti ir po kelių savaičių ar net mėnesių. Todėl užsitęsus kosuliui verta įvertinti visus vartojamus vaistus, ne tik tuos, kurie pradėti vartoti neseniai.
Jei kyla įtarimas, kad kosulį sukėlė vaistas, jo savarankiškai nutraukti ar keisti dozės negalima. Tai gali sutrikdyti gydymą ir pabloginti būklę, ypač kai preparatas vartojamas kraujospūdžiui, širdies veiklai ar kitai lėtinei ligai kontroliuoti. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Įvertinęs situaciją, gydytojas prireikus gali pakeisti vaistą ar gydymo schemą.
Kodėl vien sirupo pakeisti kitu ne visada pakanka?
E. Šeibokaitė atkreipia dėmesį, kad viena dažnų klaidų – ilgai trunkantį kosulį bandyti gydyti vis kitomis simptominėmis priemonėmis, neieškant jo priežasties. Preparatą ne visada pakanka pasirinkti vien pagal tai, ar kosulys sausas, ar atsikosėjama.
Jei kosulį lemia refliuksas, alergija, vaistai ar kita kvėpavimo takų būklė, vien simptomus slopinanti priemonė problemos neišspręs. Kai kuriais atvejais kosulio slopinimas apskritai nėra tinkamiausias sprendimas. Todėl užsitęsus, pasikartojant ar neįprastai pasireiškiant kosuliui svarbu išsiaiškinti galimą jo priežastį.
Po kvėpavimo takų infekcijos kosulys gali išlikti kurį laiką, tačiau jei jis nepraeina kelias savaites, reikėtų pasitarti su gydytoju. Į medikus anksčiau kreiptis verta ir tada, kai kosulys stiprėja, nuolat kartojasi naktimis, trukdo miegoti ar atlikti įprastą veiklą arba atsiranda be aiškios priežasties.
Ypač svarbu nedelsti, jei kartu pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, atsikosėjimas krauju, užsitęsusi ar smarkiai pakilusi temperatūra, nepaaiškinamas svorio kritimas arba ryškus bendras silpnumas. Esant stipriam dusuliui, pamėlus lūpoms, gausiam kraujavimui ar kitai ūmiai grėsmingai būklei, būtina kreiptis skubios medicinos pagalbos.
