Klaipėdoje, Gargžduose ir Šilutėje baigėsi didžiausios komendantinės pratybos „Perkūno bastionas / Juodas vanagas 2026“. Jose dalyvavo daugiau nei 30 institucijų ir organizacijų, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.
Pratybų paskirtis – patikrinti, kaip būtų užtikrinamas gyventojų saugumas iškilus grėsmei valstybės saugumui.
Vienas planas – daugiau nei 30 institucijų
Pratybų dalyvius subūrė Klaipėdos regioninė karo komendantūra. Tokios krizės atveju jai tektų rūpintis, kad miestuose nenutrūktų savivaldos ir gydymo įstaigų veikla, būtų išlaikytas vandens bei elektros tiekimas, o gyventojai gautų būtinąsias paslaugas ir jaustųsi kiek įmanoma saugiau.
Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos vadas pulkininkas Danas Mockūnas pabrėžė, kad kariuomenė valstybės gynyboje veiktų ne viena. Į bendrą planą įsitrauktų pareigūnai, medikai, valstybės ir savivaldos institucijos, įmonės bei įstaigos. Pasak jo, gynyba prasideda nuo pasirengimo, pasitikėjimo, aiškaus atsakomybės pasidalijimo ir gebėjimo veikti tada, kai sprendimams lieka mažai laiko.
Kariuomenės duomenimis, pratybose dalyvavo daugiau kaip 1,7 tūkst. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo šaulių. Ginkluoto pasipriešinimo dalyviai saugojo objektus, užtikrinančius miestų aprūpinimą elektra, šiluma ir vandeniu, patruliavo, kontroliavo transporto bei žmonių judėjimą ir vykdė teritorinės gynybos užduotis.
Žvalgybai buvo pasitelktos kelios bepiločių orlaivių komandos. Neginkluoto pasipriešinimo šauliai padėjo evakuoti gyventojus, organizavo maitinimą ir aprūpinimą, prisidėjo prie sužeistųjų stabilizavimo bei kitų paramos veiksmų.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis sakė, kad labiausiai sustiprėjo bepiločių orlaivių ir medicinos pajėgumai. Tačiau, jo vertinimu, svarbiausia tai, kad skirtingos pajėgos geba veikti kartu: bendradarbiavimas su karo komendantūromis leidžia greitai suprasti vieniems kitų veiksmus ir nešvaistyti laiko pakartotiniams paaiškinimams.
Patikrintas ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms
Per pratybas taip pat buvo vertinamos informacinių operacijų ir kibernetinio saugumo sritys. Tikrintas Klaipėdos rajono savivaldybės informacinių technologijų infrastruktūros atsparumas kibernetinėms grėsmėms.
Pratybose dalyvavo savivaldybių, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medicinos ir kitų valstybės institucijų atstovai, taip pat nevyriausybinės organizacijos.
Bendros užduotys suteikė galimybę įvertinti partnerių pajėgumus ir praktiškai išbandyti, kaip skirtingų sričių specialistai galėtų padėti vieni kitiems, rūpindamiesi savo bendruomenėmis.
