Demokratų nokautas Trumpui: kodėl prezidentas gali atsigręžti į užsienio politiką

JAV vidurio kadencijos rinkimai baigėsi netikėta Demokratų partijos pergale – ji perėmė abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Rinkėjų nepasitenkinimas Donaldo Trumpo ekonomine politika, sprendimais dėl karo ir korupcijos skandalais virto triuškinamu smūgiu respublikonams. Demokratai laimėjo net tose valstijose, kuriose konservatoriai ilgus dešimtmečius atrodė neįveikiami.

Politologas Linas Kojala TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ aiškino, kaip rinkimų rezultatai gali paveikti JAV vidaus bei užsienio politiką ir ko tikėtis santykiuose su Iranu bei Ukraina.

Rinkimų rezultatai tapo skaudžiu smūgiu Trumpui

Anot L. Kojalos, demokratai tikėjosi laimėti, tačiau galutinis rezultatas pranoko net optimistiškiausias prognozes. Jis rodo didelį amerikiečių nusivylimą D. Trumpo ekonomine politika, pozicija dėl karo ir korupcijos skandalais.

Respublikonų nesėkmę ypač išryškina tradiciškai konservatyvios valstijos. Kanzase demokratai senatoriaus nebuvo išrinkę beveik šimtą metų, tačiau šįkart pergalė atiteko būtent jiems.

Kongresas stiprins spaudimą vidaus politikoje

Pasak politologo, JAV vidaus ir užsienio politikos pokyčius reikėtų vertinti atskirai. Vidaus politikoje Kongresas turės daug įtakos: demokratai galės siekti sprendimų sveikatos apsaugos srityje ir daryti įtaką tvirtinant šalies biudžetą.

Užsienio bei saugumo politika iš esmės liks prezidento rankose, nors Kongresas galės ją ribotai koreguoti. Sprendimai dėl JAV karių skaičiaus Europoje ar derybų su Rusija ir Ukraina dėl karo pabaigos priklausys D. Trumpo administracijai. L. Kojala pabrėžė, kad prezidentas neleis suabejoti savo galiomis.

Įtampa su Iranu niekur nedings

Irano klausimu, tikėtina, ir toliau bus matomi prieštaringi signalai: vieną dieną bus kalbama apie artėjantį susitarimą, kitą – apie galimą karinės jėgos eskalaciją. Aiškios krypties nėra, nes D. Trumpas siekia užtikrinti, kad Iranas niekada neįgytų branduolinio ginklo.

Jeigu prezidentas sumažintų šio tikslo reikalavimus, jis galėtų paskelbti pergalę ir išvesti karius. Tačiau iki šiol D. Trumpas to nenorėjo, nors taip pat nesiekia įsitraukti į dar gilesnį konfliktą. Galimi didesni apšaudymai ar nedidelio karių kontingento dislokavimas, tačiau tokie veiksmai galėtų pareikalauti aukų, o jų pasekmės liktų neaiškios.

Ukrainos rėmimo kryptį daugiausia lems Baltieji rūmai

Demokratai neskuba kalbėti apie finansinės paramos Ukrainai atkūrimą, nes partijoje nėra didelio noro skirti dideles investicijas. Vis dėlto jie bandys neleisti prezidentui veikti visiškai nevaržomai. Jei D. Trumpas siūlytų sankcijų išimtis, Kongresas tam galėtų prieštarauti ir siekti pakeisti tokius sprendimus.

Kongreso galimybės daryti įtaką ginklų tiekimui bus ribotos, todėl pagrindiniai sprendimai dėl Ukrainos ateities ir toliau priklausys nuo D. Trumpo administracijos.

Kalbėdamas apie planuojamą susitikimą Abu Dabyje, L. Kojala teigė nematantis pagrindo tikėtis proveržio. Rusijos veiksmai rodo, kad ji siekia karą laimėti jėga ir parklupdyti Ukrainą, ypač žiemą smūgiuodama į energetikos infrastruktūrą.

Karo pabaiga priklauso nuo agresoriaus pozicijos. Jei Rusija būtų pasirengusi realioms deryboms, būtų galima laukti rezultatų, tačiau kol kas jos veiksmai rodo priešingai.

Trijų lyderių susitikimas įmanomas, bet proveržis abejotinas

Prieš rinkimus buvo kalbama apie galimą D. Trumpo, Vladimiro Putino ir Kinijos vadovo susitikimą. Politologo vertinimu, šiems trims lyderiams nebūtų lengva susitarti nei dėl susitikimo, nei dėl jo darbotvarkės.

Kinija netiesiogiai padeda Rusijai apeiti sankcijas ir tiekia komponentus karo pramonei, tačiau kartu siekia nesusipykti su Vakarais ir nenori tapti įkaite konflikte, kurio pabaigos nematyti. Susitikimas galėtų įvykti, bet dėl Kinijos pozicijos jame būtų sunku tikėtis esminio proveržio.

Praradęs Kongreso kontrolę Trumpas ieškos galimybių parodyti galią

D. Trumpas, pasak L. Kojalos, neleis apie save pamiršti. Vašingtone jam bus sunkiau: pareigūnai bus kviečiami liudyti demokratų kontroliuojamame Kongrese ir atsakinėti į aštrius klausimus.

Prezidentas, numatydamas tokį spaudimą, sieks pademonstruoti, kad valdžia tebėra jo rankose. Tam palankiausia sritis – užsienio ir saugumo politika, todėl artimiausiu metu, tikėtina, matysime panašų D. Trumpą, kokį matėme iki šiol.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *