Valstybės tarnybos reforma labiausiai padidino vadovų, valstybės politikų ir pareigūnų atlyginimus, o specialistų darbo užmokestis augo gerokai lėčiau. Tai atskleidė Valstybės kontrolės apžvalga.
Trečiadienį apžvalgos rezultatus Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK) pristačiusi Valstybės kontrolės atstovė Žemyna Pauliukaitė-Gečienė nurodė, kad 2023–2025 metais valstybės politikų ir pareigūnų vidutinė pareiginė alga padidėjo 47 proc.
Jos teigimu, sparčiausiai kilo būtent valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos, o mažiausias augimas teko specialistams.
Didžiausias darbo užmokesčio šuolis daugelyje institucijų užfiksuotas pirmaisiais valstybės tarnybos pertvarkos metais. 2025-aisiais atlyginimų augimo tempas jau buvo lėtesnis.
Valstybės kontrolės duomenys taip pat rodo, kad savivaldybių administracijose atlyginimai didėjo sparčiau nei valstybės lygmens institucijose. Vis dėlto skirtumai tarp atskirų savivaldybių išliko ryškūs.
2023 ir 2025 metais tarp daugiausia ir mažiausiai vidutinio darbo užmokesčio mokėjusių savivaldybių administracijų buvo maždaug 1,7 tūkst. eurų skirtumas. Didžiausi atlyginimai fiksuoti didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybių administracijose.
Ž. Pauliukaitė-Gečienė taip pat pažymėjo, kad 2024 metais Lietuvos valdžios veiksmingumo rodiklis buvo aukštesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, nors viešojo administravimo sektoriaus valandinės darbo sąnaudos buvo mažesnės.
Paragino aiškintis nepotizmo ir specialistų praradimo atvejus
Seimo VVSK vykusioje diskusijoje konservatorius Kęstutis Masiulis ragino Valstybės kontrolę atlikti platesnį tyrimą. Jo nuomone, reikėtų vertinti ne tik atlyginimų pokyčius, bet ir tai, kaip valstybės tarnybos reforma paveikė institucijų darbą.
Parlamentaras taip pat kėlė galimų nepotizmo apraiškų bei kvalifikuotų specialistų pasitraukimo iš valstybės institucijų klausimą. Kaip vieną iš pavyzdžių jis nurodė Inovacijų agentūrą.
K. Masiulio vertinimu, reikėtų išsamiau analizuoti valstybės tarnyboje vykstančius procesus ir nustatyti, ar dėl institucijų pertvarkų bei vadovybės sprendimų tarnyba nepraranda kompetentingų darbuotojų. Jis siūlė tokios analizės rezultatus pateikti Valstybės valdymo komitetui.
Profsąjunga: specialistams žadamas augimas neatitinka realybės
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė kritikavo nevienodą darbo užmokesčio didėjimą viešajame sektoriuje.
Jos teigimu, nors reforma turėjo sustiprinti vadovų grandį, eilinių valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo gerokai lėčiau.
I. Petraitienė atkreipė dėmesį, kad Seime svarstant biudžetą mokytojams, pareigūnams ir kultūros darbuotojams numatytas 7,5 proc. atlyginimų didėjimas, o valstybės tarnautojams – tik 2,4 proc. Profsąjungos vadovė pabrėžė, kad tokį skirtumą būtina vertinti infliacijos ir kainų augimo kontekste.
Jos vertinimu, dėl per mažo darbo užmokesčio ir dažnų teisės aktų pakeitimų valstybės tarnyba tampa vis mažiau patraukli jauniems specialistams. Dalis joje dirbančių žmonių išeina, o jaunimas, pasak I. Petraitienės, į tarnybą nesirenka dėl mažų atlyginimų.
Seimo kanceliarija: už panašų darbą mokama iki 40 proc. mažiau
Seimo kancleris Algirdas Stončaitis iškėlė atlyginimų skirtumų tarp Seimo kanceliarijos ir ministerijų darbuotojų problemą.
Nors pastaraisiais metais atlyginimai buvo didinami, Seimo kanceliarijai vis dar sudėtinga pritraukti kvalifikuotų specialistų. A. Stončaičio teigimu, vidutinis darbo užmokestis ministerijoje ir Seimo kanceliarijoje gali skirtis 1 400 eurų.
Jis taip pat nurodė, kad darbuotojų, atliekančių panašias funkcijas, atlyginimai kai kuriais atvejais skiriasi 35–40 proc.
Kaip konkretų pavyzdį kancleris pateikė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biurą, kuris maždaug pusantrų metų negalėjo rasti specialisto atliekų tvarkymo klausimais.
A. Stončaitis pažymėjo, kad jeigu Seimo kanceliarijoje atlyginimas už tokį darbą yra maždaug 700 eurų mažesnis nei Aplinkos ministerijoje, pritraukti kandidatą tampa itin sunku.
Kancleris paragino Seimo narius į šiuos atlygio skirtumus atsižvelgti svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Reformos vertinimas neapsiribos atlyginimų statistika
Valstybės kontrolės atstovė Živilė Kindurytė pabrėžė, kad reformos sėkmės negalima nustatyti vien pagal tai, kaip augo atlyginimai.
Jos teigimu, būtina įvertinti tikruosius pertvarkos rezultatus ir nagrinėti ją viešojo administravimo efektyvumo požiūriu. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar didesnis darbo užmokestis padeda pritraukti profesionalų, gerina institucijų veiklą ir gyventojams teikiamų paslaugų kokybę.
Seimo VVSK pirmininkas Jaroslawas Narkiewiczius sakė, kad parlamentarai prie šių klausimų grįš vykdydami tolesnę parlamentinę kontrolę. Jis nurodė, kad bus rengiamos išsamesnės diskusijos dėl analizėje pateiktų duomenų, o svarstant biudžetą bus vertinamas ir Seimo kanceliarijos asignavimų poreikis.
ELTA primena, kad valstybės tarnybos pertvarka įsigaliojo 2024 metais. Ja siekta didinti tarnybos patrauklumą, stiprinti vadovų grandį ir suteikti institucijoms daugiau lankstumo nustatant darbuotojų darbo užmokestį.
2026 metų birželio 5 dieną paskelbtoje Valstybės kontrolės apžvalgoje nagrinėti 2023–2025 metų viešojo administravimo institucijų darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio fondo, vidutinio darbo užmokesčio ir pareiginės algos pokyčiai.
