Visi elektros vartotojai netrukus mokės labiau pagrįstą kainą už nepriklausomiems tiekėjams dėl saulės elektrinių savininkų taikomo dvipusės apskaitos modelio atsirandančius nuostolius.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naują tvarką, kuria siekiama tinkamai paskirstyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas. Jos naudojamos visiems vartotojams svarbioms energetikos paslaugoms finansuoti. Pokyčiai įsigalios įgyvendinant vasarą Seimo priimtus gaminančių vartotojų elektros apskaitos pakeitimus.
VERT pirmininkas Renatas Pocius BNS teigė, kad skaičiuojant tiekėjams tenkančią VIAP tarifo dalį bus vertinami ne tik nuostoliai, apskaičiuoti pagal biržos kainą, bet ir visas tiekėjų turimų elektros produktų paketas. Taip, jo teigimu, vartotojai mokės labiau pagrįstą kainą už gaminančių vartotojų sukeltus kaštus.
Nepriklausomi tiekėjai sprendimą vadina kompromisiniu, tačiau pabrėžia, kad kol nebus įdiegtas grynasis atsiskaitymas (net-billing), paslaugos gaminantiems vartotojams jiems vis tiek liks finansiškai nuostolingos.
Skaičiuos ne vien biržos kainą
Seimas vasarą įtvirtino naują gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros apskaitos tvarką. Dėl jos šiems vartotojams pasaugojimo paslauga gali pabrangti, o visiems kitiems elektros kaina turėtų padidėti minimaliai.
Naujoji sistema numato kompensaciją nepriklausomiems tiekėjams už kainų skirtumą tarp laiko, kai saulės elektra pagaminama – dažniausiai dieną, ir laikotarpio, kai ji susigrąžinama bei vartojama – vakare arba žiemą.
Spalį VERT patvirtino kompensavimo metodiką. Reguliuotojas vertins tiekėjų pajamas ir sąnaudas, patiriamas aptarnaujant gaminančius vartotojus, taip pat šių vartotojų poveikį elektros kainoms didmeninėje rinkoje. Remdamasi šiais duomenimis, taryba nustatys, kokią tiekėjų patiriamų išlaidų dalį padengs gaminantys vartotojai, o kokia teks visiems kitiems elektros vartotojams.
Taigi apskaičiuojant VIAP bus atsižvelgiama ne tik į papildomas išlaidas, kurias gaminantys vartotojai sukuria tiekėjams, bet ir į naudą, kurią jie suteikia mažindami didmenines elektros kainas.
VERT Reguliavimo strategijos vystymo departamento vyriausioji patarėja Lina Sveklaitė BNS nurodė, kad VIAP bus nustatomas įvertinus nuostolius ir gaminančių vartotojų sukuriamą naudą. Dėl to bus numatytos dvi VIAP dedamosios.
Skaičiuojant nepriklausomų tiekėjų pajamas ir sąnaudas, susijusias su paslaugomis gaminantiems vartotojams, bus vertinami tik tiesiogiai su elektros pirkimu ir pardavimu susiję kaštai bei elektros kiekiai. Duomenis VERT teiks tiekėjai, o jų ataskaitos bus audituojamos.
Dėl pakeitimų gaminantiems vartotojams VIAP kaina gali padidėti daugiausiai 1 centu už kilovatvalandę (kWh), o kitiems vartotojams – iki 0,3 cento. Tokios ribos nustatytos įstatyme.
R. Pociaus teigimu, tiekėjai norėjo, kad jiems tenkanti VIAP dalis būtų apskaičiuojama vertinant tik aptarnavimo sąnaudų ir biržos kainos skirtumą. Tačiau, jo manymu, reikia įtraukti daugiau kainos sudedamųjų dalių.
Gaminančių vartotojų pagaminta elektra gali būti parduodama dienos prieš biržoje, dienos eigoje, kaip disbalanso energija arba pagal dvišalę fiksuotos kainos sutartį. Todėl, pasak R. Pociaus, neįmanoma žinoti, pagal kokią konkrečiai sutartį parduodamas kiekvienas elektros kiekis. Dėl šios priežasties metodikoje vertinama daugiau elektros produktų nei vien biržos kaina.
L. Sveklaitė aiškino, kad vertinant tik tiekėjų patiriamus kaštus būtų neatsižvelgiama į gaminančių vartotojų suteikiamą naudą. Tokiu atveju buitiniai ir nebuitiniai vartotojai turėtų mokėti didesnį VIAP.
Reguliuotoja pabrėžė, kad turi būti įvertinta ir elektra, patiekta vartotojams, sudariusiems fiksuotos kainos sutartis. Gaminančių vartotojų elektros kainai priskyrus didesnę vertę nei rinkos kainą, VIAP mokantys gyventojai ir verslas, jos teigimu, sumokės mažiau, nei būtų mokėję vertinant tik biržos kainą.
Pagal dvipusės apskaitos principą saulės elektrinių savininkai iš tinklo gali susigrąžinti tiek elektros, kiek jos anksčiau pagamino ir patiekė į tinklą.
Tokia tvarka didina tiekėjų kaštus, nes elektra į tinklą dažnai perduodama tuo metu, kai jos kaina biržoje yra maža – pavyzdžiui, ryte, kai gyventojai būna išvykę į darbą. Tuo metu, kai elektros reikia daugiau, dažniausiai vakare, ji susigrąžinama brangiau. R. Pocius yra sakęs, kad dėl šio skirtumo nepriklausomi tiekėjai patiria milijoninių nuostolių.
Tiekėjai vadina sprendimą kompromisu
Visi trys Lietuvoje veikiantys nepriklausomi elektros tiekėjai VERT patvirtintą tvarką įvertino kaip kompromisinę.
„Ignitis“ vadovas Andrius Kavaliauskas BNS teigė, kad saulėtomis valandomis gaminančių vartotojų elektra padeda mažinti didmenines kainas, tačiau dėl skirtingų elektros tiekimo į tinklą ir jos susigrąžinimo kainų tiekėjai patiria papildomų sąnaudų. Jo vertinimu, naujovė yra svarbus žingsnis kuriant finansiškai tvaresnį gaminančių vartotojų modelį.
„Enefit“ elektros energijos portfelio vadovė Rasa Jodkonytė-Lysko sprendimą taip pat pavadino žingsniu teisinga kryptimi visai rinkai. Pasak jos, rinkos dalyviams ilgą laiką ieškojus bendro sprendimo, kompromisą rasti pavyko.
„Elektrum Lietuvos“ vadovė Neringa Petrauskienė VERT iniciatyvą įvertino teigiamai, tačiau pabrėžė, kad procesas neturėtų apsiriboti nuostolių apskaičiavimu ir daliniu jų kompensavimu.
Tiekėjai kartu pabrėžia, kad naujoji tvarka galutinai neišspręs dėl gaminančių vartotojų patiriamų nuostolių problemos.
Jie ragina atnaujinti diskusijas dėl grynojo atsiskaitymo modelio. Pagal jį gaminančio vartotojo į tinklą perduota elektra būtų parduodama biržoje, o už gautas lėšas vėliau būtų nuperkama elektra ir grąžinama vartotojui.
A. Kavaliauskas tikisi, kad naujoji VERT metodika Lietuvos reguliavimą priartins prie kitų Europos šalių praktikos, kai į tinklą patiekta ir iš jo suvartota elektra vertinama atskirai.
N. Petrauskienė pabrėžė, kad dalį saulės elektrinių savininkų sukuriamų kaštų ir toliau turės padengti kiti vartotojai. Be to, VERT į skaičiavimus įtrauks ne visas tiekėjų patiriamas išlaidas.
Jos teigimu, ilgalaikis tikslas turėtų būti perėjimas prie grynojo atsiskaitymo, kuris geriau atitiktų dabartines elektros rinkos sąlygas ir skatintų efektyviau vartoti bei gaminti elektrą.
R. Jodkonytė-Lysko taip pat nurodė, kad tiekėjų finansinė našta neišnyks. Be to, gaminantys vartotojai, jos vertinimu, nebus pakankamai skatinami stebėti elektros gamybą, vartoti ją iškart arba investuoti į kaupimo įrenginius.
A. Kavaliauskas teigė, kad tikslus naujosios tvarkos poveikis elektros kainai paaiškės paskelbus konkrečius VIAP tarifus ir nustačius, kokia tiekėjų patiriamų sąnaudų dalis bus kompensuojama.
Spalį pranešta, kad elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje viršijo 200 tūkst. Tai buvo tikslas, kurį buvo planuota pasiekti iki 2028 metų.
Energetikos ministerijos duomenimis, 68 proc. gaminančių vartotojų elektrą gamina ant stogų įrengtose elektrinėse, o 32 proc. – nutolusiuose saulės parkuose. Privatūs klientai sudaro 87 proc. visų gaminančių vartotojų, verslo klientai – 13 procentų.
