Lapkričio 3-iąją dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus minėjo 100 metų jubiliejų. Vilniuje tą dieną surengta daug renginių, o pagrindiniu vakaro akcentu tapo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusi iškilminga šventė. Joje dalyvavo būrys garbingų svečių, tačiau dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda į renginį neatvyko – jubiliatą pasveikino nuotoliniu būdu.
Andrius Tapinas, Gitanas Nausėda, Valdas Adamkus (nuotr. BNS ir Dariaus Labučio)
Andrius Tapinas suabejojo Prezidentūros paaiškinimu
Apie G. Nausėdos sprendimą pasisakęs Andrius Tapinas teigė, kad daugelį nustebino prezidento nebuvimas V. Adamkaus jubiliejuje. Jis priminė, kad anksčiau G. Nausėda daug dėmesio skyrė prezidentų dalyvavimui svarbiose sukaktyse. 2018 metais, sugedus lėktuvui „Spartan“, jis kritikavo prezidentę Dalią Grybauskaitę, nes ši negalėjo nuvykti pasveikinti Latvijos valstybės šimtmečio proga.
A. Tapinas priminė ir tuomet nuskambėjusius G. Nausėdos žodžius, kad prireikus jis į Latviją būtų važiavęs net dviračiu. Pasak A. Tapino, šįkart dalyvauti jubiliejuje taip pat buvo būtina, nes V. Adamkaus 100-metis buvo vienas svarbiausių ne tik metų, bet ir ilgesnio laikotarpio politinių bei valstybinių renginių. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nedaug šalių prezidentų sulaukia 100 metų.
Prezidentūra aiškino, jog G. Nausėda tuo metu buvo išvykęs į iš anksto suplanuotą oficialų vizitą Berlyne. Tačiau A. Tapinas šį argumentą pavadino neįtikinamu. Jo teigimu, V. Adamkaus jubiliejaus data buvo žinoma anksčiau nei Berlyne planuota saugumo konferencija.
Be to, A. Tapinas svarstė, kad net ir nuvykęs į Berlyną, atidaręs konferenciją bei susitikęs su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, prezidentas galėjo specialiuoju lėktuvu grįžti į Vilnių ir suspėti į renginį. Jo vertinimu, tą dieną Vokietijoje numatyti susitikimai su Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vadovu bei regioninio Vokietijos ir Lietuvos verslo forumo atidarymas buvo mažiau reikšmingi.
A. Tapinas taip pat teigė, kad Prezidentūra, siekdama pabrėžti vizito Vokietijoje svarbą, per dvi dienas apie jį parengė 10 naujienų.
Pasak jo, vienas aukštas pareigas einantis Lietuvos politikas, nerimavęs, kad gali nespėti į V. Adamkaus jubiliejų, kreipėsi į Prezidentūrą ir teiravosi, ar galėtų kartu su šalies vadovu grįžti į Lietuvą. A. Tapino teigimu, politikas nustebo sužinojęs, kad G. Nausėda apskritai neketina pats atvykti pasveikinti V. Adamkaus.
A. Tapinas šią situaciją palygino su ankstesniu G. Nausėdos pareiškimu apie pasirengimą prireikus vykti net dviračiu. Jo vertinimu, šįkart prezidentui teko rinktis tarp V. Adamkaus 100-mečio ir susitikimo su Šiaurės Reino-Vestfalijos vadovu.
Tapinas iškėlė ir kitą galimą versiją
Pasak A. Tapino, istorija gali būti susijusi ir su ankstesniu G. Nausėdos pažadu V. Adamkui. Jis teigė, kad keli liudininkai patvirtino: praėjusiais metais sveikindamas prezidentą G. Nausėda esą sakė, jog kitąmet abu susitiks Prezidentūroje. Tai galėjo sudaryti įspūdį, kad jubiliejus bus rengiamas Prezidentūroje, o G. Nausėda taps jo šeimininku.
Vis dėlto tokiai idėjai, kaip teigė A. Tapinas, nebuvo plačiai pritarta, nes Prezidentūroje su antrosiomis pusėmis telpa apie 50 žmonių, o V. Adamkaus šimtmečiui norėta didesnės šventės.
A. Tapinas svarstė, kad dėl to G. Nausėda galėjo įsižeisti, o Prezidentūra esą galėjo ieškoti priežasties, dėl kurios šalies vadovas jubiliejaus dieną nebūtų Lietuvoje. Jo teigimu, vizitas į Šiaurės Reino-Vestfalijos žemę tapo tinkamu pagrindu tokiam sprendimui.
Tokį vertinimą, pasak A. Tapino, sustiprino ir organizacinė aplinkybė: jo žiniomis, G. Nausėdos sveikinimo vaizdo įrašas renginio organizatoriams buvo išsiųstas paskutinę minutę.
G. Nausėda V. Adamkų pasveikino vaizdo įrašu
Šventės dieną G. Nausėda atsiuntė V. Adamkui skirtą sveikinimą. Jame prezidentas pabrėžė, kad jubiliato gyvenimas ir veikla tapo visos Lietuvos istorijos dalimi.
Sveikinime teigta, kad net išvykęs iš Lietuvos V. Adamkus visą laiką liko su ja. G. Nausėda akcentavo, jog jo gyvenimas Jungtinėse Valstijose ir profesinė veikla buvo nukreipti į tikėjimą, kad Lietuva vėl taps laisva.
Pasak šalies vadovo, V. Adamkus, kitaip nei daugelis išeivijos atstovų, buvo įsitikinęs, kad sulauks nepriklausomybės atkūrimo. Sugrįžęs į tėvynę jis svariai prisidėjo prie laisvos valstybės kūrimo ir jos įsitvirtinimo Vakarų bendrijoje.
G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad du kartus išrinktas prezidentu V. Adamkus atkūrusią valstybę ryžtingai vedė Vakarų bendrijos link.
Šalies vadovas dėkojo V. Adamkui už tai, kad jis parodė po okupacijos išsilaisvinusiai Lietuvai, jog valstybės kūrimas ir tarnystė žmonėms politikoje gali būti grindžiami idealizmu bei pilietinės darnos siekiu. Jis taip pat teigė, kad V. Adamkus įrodė politiką esant iš esmės kilnią veiklą.
G. Nausėda pabrėžė, kad V. Adamkaus atsidavimas Lietuvai, išmintis ir autoritetas padarė didelę įtaką daugeliui žmonių, tarp jų ir jam pačiam. Buvusiam prezidentui jis palinkėjo sveikatos, energijos, šviesių kasdienybės akimirkų ir džiaugsmo.
Jubiliejuje – užsienio svečiai ir išskirtinė programa
V. Adamkaus šimtmečio proga Vilniuje surengta plati renginių programa, kurios kulminacija tapo vakaro iškilmės LNOBT.
Tarp pakviestų svečių buvo buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwaśniewskis, buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir buvęs Latvijos prezidentas Valdis Zatleris.
Jubiliejiniame vakare koncertavo Edgaras Montvidas, Irena Milkevičiūtė, Ieva Prudnikovaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti žinomi Lietuvos solistai.
Iškilmingai programai dirigavo Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius, Martynas Stakionis ir Ričardas Šumila.
