ELTA apžvelgia svarbiausius lapkričio 4-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Trečiadienį prokuratūra informavo nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl liepos 15 dieną Marijampolės Poezijos parke kilusio smurtinio konflikto tarp nepilnamečių.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė, kad trys Ukrainos piliečiai, vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų pavedimus, pripažinti grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš šalies.
Pasaulio dėmesio centre atsidūrė triuškinama Demokratų partijos pergalė JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose, oficialiai patvirtinti Izraelio parlamento rinkimų rezultatai ir Latvijos prezidento sprendimas patikėti Andriui Kulbergui naujos valdančiosios koalicijos formavimą.
Lietuvos įvykiai
VSD pranešė, kad trys Ukrainos piliečiai, už atlygį vykdę priešiškų žvalgybos tarnybų užduotis, buvo pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir išsiųsti iš Lietuvos. Jiems taip pat uždrausta į šalį sugrįžti penkerius metus.
Užduotys šiems asmenims buvo perduodamos per „Telegram“ ir kitas susirašinėjimo bei žinučių platformas. Departamentas atkreipė dėmesį, kad priešiškos žvalgybos tarnybos verbuodamos žmones dažnai pasitelkia būtent tokias priemones. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, kad tokia veikla nesuderinama su teisėtu buvimu Lietuvoje.
Vilniaus arkikatedroje pradėta Vytauto Didžiojo palaikų paieška. Šiam tikslui atliekamas nedidelės apimties invazinis tyrimas. Archeologai, ištyrę ertmę prie Šv. Kazimiero koplyčios, kol kas nerado požymių, kad joje galėjo būti perlaidoti kunigaikščio palaikai.
Kultūros ministras Lukas Alsys Eltai sakė, kad Vytauto Didžiojo palaikų paieška ir jų ištyrimas yra valstybės garbės reikalas. Ministerija, pasak jo, aktyviai dalyvauja paieškose, tačiau nesikiša į patį procesą ir mokslinių hipotezių vertinimą, palikdama tai atitinkamos srities specialistams.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus. Komisija vertino jos sprendimą leisti jos pačios įkurtam labdaros ir paramos fondui buveinę registruoti VMI naudojamose patalpose.
VTEK taip pat pradės tyrimą dėl buvusio Druskininkų mero Ričardo Malinausko įdarbinimo savivaldybės administracijos vyriausiuoju patarėju. Sprendimas priimtas įvertinus papildomą informaciją apie politiko įdarbinimo aplinkybes.
R. Malinauskas šias pareigas pradėjo eiti rugsėjo 18 dieną – nepraėjus nė savaitei nuo įsigaliojusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio korupcijos byloje. Jį paskyrė savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė. Savivaldybė anksčiau nurodė, kad buvęs meras pasirinktas dėl kompetencijos, kvalifikacijos ir patirties, o vyriausiojo patarėjo pareigybė nėra konkursinė.
Lietuvos verslo aktualijos
Politikai nesutaria, ar reikėtų apmokestinti naftos koncerno „Orlen Lietuva“ viršpelnį. Seimo pirmininkas Juozas Olekas siūlo Lietuvoje nustatyti mažesnį tarifą nei Lenkijoje, o demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius – perpus mažesnį.
Finansų ministras Taurimas Valys perspėjo, kad toks mokestis galėtų sukelti geopolitinių rizikų ir neigiamai paveikti bendrovės investicijas Mažeikiuose. Premjeras Mindaugas Sinkevičius ministerijoms pavedė įvertinti energetikos įmonių viršpelnius ir galimo jų apmokestinimo padarinius.
Diskusijos suintensyvėjo Lenkijos žiniasklaidai paskelbus, kad „Orlen“ svarsto, ar tęsti 970 mln. eurų vertės Mažeikių gamyklos modernizavimo projektą. Keliamas klausimas, ar tokiu pareiškimu bendrovė nesiekia daryti spaudimo Lietuvai.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pasiūlymui tarpmiestinių autobusų bilietams taikyti 50 proc. nuolaidą. Ją siūloma taikyti iki metų pabaigos. Susisiekimo ministerijos skaičiavimu, priemonė kainuotų apie 3,15 mln. eurų, tačiau jai įsigaliojus lapkričio viduryje poreikis sumažėtų iki maždaug 2,8 mln. eurų.
Nuolaida būtų skaičiuojama remiantis rugsėjo 1 dieną galiojusiomis vežėjų bilietų kainomis. Lietuvos keleivių vežimo asociacija siūlo šią atskaitos datą nukelti, nes dėl padidėjusių degalų sąnaudų kai kurios bendrovės bilietus pabrangino vėliau.
Seime taip pat svarstoma dalį paramos šeimoms priemonių nukelti vėlesniam laikui. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad tam numatytas lėšas būtų galima panaudoti kitose srityse. Vis dėlto pagrindiniu 2027 metų biudžeto prioritetu išlieka gynyba.
Papildomų pinigų reikia ir sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai bei vidaus tarnyboms. Gynybai numatoma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybinėje augalininkystės tarnyboje auditas atskleidė rimtų veiklos problemų. Nustatyta, kad vidaus kontrolė, rizikų valdymas ir korupcijos prevencija buvo nepakankamai veiksmingi, o kai kurios priemonės ilgą laiką vykdytos tik formaliai.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) netrukus skelbs konkursą naujam tarnybos vadovui. Jis turės įgyvendinti audito rekomendacijas ir pertvarkyti įstaigos veiklą. Anoniminė darbuotojų apklausa parodė, kad per pastaruosius penkerius metus 10 darbuotojų buvo siūlyta atsiskaityti už priimtus sprendimus, o septyni iš jų tokių pasiūlymų sulaukė ne vieną kartą. Teisėsauga tarnyboje atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos itin didelio masto korupcijos.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas pritarė siūlymui energetikos sričiai numatyti papildomą finansavimą. 2027 metų biudžete Energetikos ministerijai prašoma skirti 25 mln. eurų požeminiams elektros kabeliams, 60 mln. eurų gyventojų energetiniam savarankiškumui didinti ir 12–24 mln. eurų generatoriams įsigyti.
Dar apie 840 tūkst. eurų reikėtų ministerijos darbuotojų atlyginimams. Papildomų lėšų taip pat prašo Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Seimo kanceliarija. Komitetas siūlo į šiuos poreikius atsižvelgti toliau nagrinėjant biudžeto projektą.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl liepos 15 dieną Marijampolės Poezijos parke įvykusio nepilnamečių konflikto, kurio metu buvo smurtaujama.
Ikiteisminis tyrimas baigtas nustačius, kad galimi kaltininkai nebuvo sulaukę 16 metų, todėl negalėjo būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Prieš nepilnametę merginą smurtavę asmenys nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą.
Surinkta medžiaga bus perduota merui, kad būtų sprendžiama dėl minimalios arba vidutinės priežiūros priemonių nepilnamečiams skyrimo. Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat vertins, ar pradėti administracinę teiseną tėvų atžvilgiu.
Užsienio aktualijos
JAV Demokratų partija laimėjo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Atstovų Rūmuose ji turės mažiausiai 228 vietas iš 435, o Senate – bent 54 iš 100.
Demokratai dar tikisi Senate iškovoti dvi papildomas vietas: balsai Aliaskoje ir Misisipėje tebėra skaičiuojami, o partijos kandidatai ten turi nedidelę persvarą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino demokratus su pergale ir pareiškė esąs pasirengęs bendradarbiauti. Vis dėlto jis ne kartą pabrėžė turįs teisę vetuoti bet kurį demokratų priimtą įstatymą, kuris būtų pateiktas jo parašui.
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas priėmė oficialiai patvirtintus praėjusią savaitę vykusių parlamento rinkimų rezultatus. Jis paskelbė pradėsiantis konsultacijas su partijomis dėl naujos vyriausybės sudarymo.
<pNei ministro pirmininko Benjamino Netanyahu, nei pagrindinio jo varžovo, buvusio kariuomenės vado Gadi Eisenkoto, partija neįgijo absoliučios daugumos. Todėl abi politinės stovyklos derasi su mažesnėmis partijomis, siekdamos suburti koaliciją.
Izraelio rinkimų komisija trečiadienį pranešė nenustačiusi rezultatų klastojimo atvejų. Tai smogė B. Netanyahu pastangoms diskredituoti rinkimų baigtį. Premjeras ir jo rėmėjai ne kartą, nepateikdami pagrindo, tvirtino, kad arabų vadovaujamos partijos „pavogė“ rinkimus, galbūt padedamos užsienio jėgų.
Rinkimų rezultatai parodė, kad B. Netanyahu religinis nacionalistinis blokas prarado daugumą parlamente, o arabų vadovaujamos partijos sustiprino savo pozicijas. Po dvi dienas truksiančių konsultacijų I. Herzogas pasirinks kandidatą – tikėtina, B. Netanyahu arba opozicijos lyderį G. Eisenkotą. Prezidentas spręs, kas, jo vertinimu, turi daugiausia galimybių suburti koalicinę vyriausybę.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius oficialiai pavedė paskirtajam premjerui Andriui Kulbergui formuoti naują valdančiąją koaliciją. Po susitikimo su prezidentu A. Kulbergas žurnalistams sakė besitikintis, kad vyriausybę pavyks sudaryti iki nacionalinės šventės.
Jis nurodė, kad derybos šią savaitę bus tęsiamos su Saeimoje atstovaujamomis politinėmis partijomis, išskyrus „Suvereniąją galią“ / „Naujuosius latvius“. Paskirtasis premjeras teigė, kad negalima iššvaistyti visuomenės suteiktos galimybės, ir žadėjo reikalauti atsakomybės iš prie koalicijos prisijungsiančių kolegų bei partnerių.
A. Kulbergas taip pat perspėjo, kad naujosios vyriausybės laukia sudėtingi sprendimai. Svarbiausia, jo teigimu, bus išsiaiškinti, kas Saeimoje ir vyriausybėje pasirengęs šiuos pokyčius įgyvendinti.
15-osios Saeimos rinkimuose A. Kulbergo vadovaujamas Jungtinis sąrašas laimėjo 41 vietą, partija „Latvija pirmiausia“ – 17, „Suverenioji galia“ / „Naujieji latviai“ – 15, Nacionalinis aljansas ir „Progresyvieji“ – po 10, o „Naujoji vienybė“ – 7 vietas.
