Galutinis sprendimas dėl Jungtinių Valstijų bendrovės „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemos įsigijimo Lietuvoje kol kas nepriimtas. Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad prieš apsisprendžiant būtina surinkti daugiau informacijos ir atlikti kaštų bei naudos analizę.
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistams šalies vadovas sakė, kad NATO pereina prie „Palantir“ sistemos. Pasak jo, prie šio sprendimo nėra prisijungusios tik kelios didžiosios valstybės, svarstančios kurti nacionalines platformas.
G. Nausėdos teigimu, Lietuva taip pat siekia tiksliau įvertinti realią sistemos kainą. Nors anksčiau buvo kalbama apie beveik 200 mln. eurų išlaidas per kelerius metus, šiuo metu vertinamas artimiausių trejų metų laikotarpis. Pagal dabartinius skaičiavimus, per jį sistema galėtų kainuoti iki 90 mln. eurų. Prezidentas pabrėžė, kad ši suma dar nėra galutinė, nes dėl jos reikės derėtis su tiekėjais.
Sprendimas neskubinamas ir dėl to, kad ieškoma galimybių sumažinti išlaidas. Prezidentas teigė, jog „Palantir“ sprendimo įgyvendinimas, atsižvelgiant į turimų duomenų kiekį ir būtinybę juos efektyviai apdoroti priimant karinius sprendimus, veikiausiai turėjo būti pradėtas jau anksčiau.
Jis taip pat pažymėjo, kad „Palantir“ sistemos pasirodė esančios efektyvus dirbtinio intelekto įrankis, tačiau jų kaina nėra maža. Todėl Lietuva, pasak G. Nausėdos, kol kas intensyviai vertina, kur būtų galima sutaupyti, ir ketina įsigyti tik tai, kas būtina šalies saugumui stiprinti.
Anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad abejonės dėl „Palantir“ programinės įrangos kartu reikštų platesnį klausimą dėl Jungtinių Valstijų, kaip strateginės partnerės. Vis dėlto pats Vyriausybės vadovas tikino JAV neabejojantis. Jo teigimu, pirmiausia reikėtų įvertinti kariuomenės pasirengimą naudoti šią sistemą ir sulaukti komercinių pasiūlymų.
ELTA primena, kad apie Lietuvos svarstymus įsigyti „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemą anksčiau TV3 televizijai kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
TV3 skelbė, kad pirmuosius septynerius metus toks pirkinys Lietuvai kainuotų beveik 200 mln. eurų. Tačiau ši suma, kaip nurodyta, gali dar didėti.
Leidinys „Politico“ rašė, kad Prancūzija ir Vokietija siekia išvengti priklausomybės nuo JAV karinės dirbtinio intelekto technologijos. Tuo pat metu Berlynas nerimauja, kad europinė alternatyva galėtų reikšti tik vienos užsienio priklausomybės pakeitimą kita.
Dirbtinio intelekto sprendimų kariuomenėms vis labiau reikia mūšio lauke, kad būtų galima koordinuoti didelius informacijos kiekius, gaunamus iš palydovų, jutiklių, radarų ir atskirų karių. „Palantir“ sukurta „Maven Smart System“, kurią NATO įsigijo 2025 m., laikoma geriausiu pasirinkimu, tačiau daug Europos šalių nerimauja dėl tokios galios perdavimo JAV bendrovei.
